Pernelyg blanki Saulė gali pranašauti mažąjį ledynmetį, mano mokslininkai.
Tiek mažai dėmių Saulėje kaip šiemet nebuvo jau daugiau nei 50 metų. Dėl šios priežasties mokslininkai net pavadino 2008-uosius „pačiais balčiausiais“ kosminės eros metais, rašo Italijos dienraštis „La Repubblica“.
Panaši situacija buvo 1954-aisiais, tai yra, likus 3 metams iki pirmojo dirbtinio Žemės palydovo paleidimo. Pasak dienraščio, štai ir užvakar Saulėje nebuvo nė vienos dėmės, ir tai tęsiasi jau daugiau nei 200 dienų nuo šių metų pradžios (1954 m. buvo 241 diena, kai Saulėje nebuvo matyti dėmių).
Tačiau dėmės – dar ne viskas: Saulėje vyksta ir dar kai kas anomalaus, teigia dienraštis. NASA mokslininkai neseniai pranešė, kad silpnėja vadinamasis Saulės vėjas. „Vidutinis jo tankis sumažėjo 20 proc. su paskutiniojo praėjusio amžiaus dešimtmečio viduriu. Tai pats mažiausias rodiklis nuo tokių stebėjimų pradžios, tai yra, per 50 metų“, - pareiškė JAV Pietvakarių tyrimų instituto San Antonijuje geofizikos daktaras Dave‘as McComas. Bet yra ir dar kai kas. „Per pastaruosius 10 – 12 metų 30 proc. susilpnėjo foninis magnetinis laukas“, - priduria NASA Saulės fizikos specialistas Arikas Posneris.
Pabandykime perprasti, ką tai reiškia, siūlo dienraštis. Saulės dėmės – tai zonos mūsų žvaigždės paviršiuje, kuriose temperatūra yra beveik 1000 laipsnių mažesnė, nei kaimyninėse paviršiaus srityse, todėl jos atrodo tamsesnės, nors temperatūra čia siekia 5000 laipsnių pagal Celsijų. Šios dėmės susijusios su Saulės paviršiuje vykstančiais sudėtingais magnetiniais reiškiniais. Per 11 metų Saulės ciklą jų skaičius svyruoja nuo minimalaus iki maksimalaus. Paskutinį kartą ciklo minimumas buvo pasiektas praėjusiais metais, todėl buvo manoma, kad 2008 m. dėmių skaičius Saulėje ims didėti. Tačiau to neįvyko.
Kokios galėtų būti tokio reiškinio pasekmės? Mokslininkų teigimu, kol kas per anksti daryti kokias nors išvadas. Pasitaikydavo metų, kai Saulėje 200 – 300 dienų nebuvo matoma dėmių, ir tai neturėjo jokių pasekmių. Tačiau kai kurie mokslininkai bando pažvelgti į priekį, rašo „Repubblica“. Pavyzdžiui, NASA dirbantis heliofizikas Davidas Hathaway‘us atkreipė dėmesį, kad 1645 – 1715 m. buvo užfiksuotas nepaprastai mažas Saulės aktyvumas, ir šiuo precedento neturinčiu laikotarpiu Žemėje buvo stebimas „mažasis ledynmetis“ – pasaulyje įsivyravo nepaprastai šaltos žiemos.
Saulės vėjo silpnėjimas – dar mįslingesnis reiškinys, teigia dienraštis. Saulės vėjas – elektringųjų dalelių srautas, kurios per vadinamąsias audras Saulėje išmetamos iš išorinės žvaigždės atmosferos dalies. Smarkų šio srauto tankio sumažėjimą užfiksavo Europos kosmoso agentūros ir NASA zondas „Ulysses“. Jis tris kartus buvo apskridęs Saulės ašigalius. Zondo prietaisai nustatė, kad Saulės vėjo tankio sumažėjimas susijęs su mažesne temperatūra, kuri nukrito 13 proc. lyginant su vidutiniais rodikliais. Ar šis fenomenas turėtų būti laikoma neįprastu?
„Į šį klausimą atsakyti gana sunku, nes Saulės vėją mes stebime nuo 7-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio: tai kiek per trumpas periodas, jei lygintume jį su Saulės amžiumi – beveik 5 milijardais metų“, - pastebi NASA heliofizikas A. Posneris. O kokios galėtų būti jo pasekmės? „Saulės vėjo intensyvumo pokyčiai veikia visą Saulės sistemą. Ji yra Saulės vėjo suformuotame milžiniškame burbule, kuris vadinamas heliosfera. Heliosfera saugo mus nuo kosminės radiacijos, sklindančios iš Visatos“, - aiškina mokslininkas. Didelės energijos dalelės, sklindančios iš juodųjų skylių kosmose ar susidarančios po žvaigždžių sprogimų, bando prasiskverbti į Saulės sistemą, tačiau jas užblokuoja heliosfera. Ar dėl to gali kilti pavojus Žemei? „Ne, – tęsia A. Posneris. – Planetą saugo atmosfera ir magnetiniai laukai. Su rimtomis problemomis galėtų susidurti tik astronautai, vykstantys į tolimas misijas Marse ar ilgalaikes Mėnulio ekspedicijas. Tačiau kol kas nėra pagrindo pernelyg nerimauti“.
