Kalėdų papročiai visame pasaulyje skiriasi. Globalizacijos, raudonojo „Coca-cola“ Kalėdų senelio bei žaislų gamintojų dėka jie gerokai supanašėjo, tačiau kai kurie Kalėdų papročiai iš tiesų stebina.
Venesuelos sostinėje Karakase neretai uždaromos gatvės, kad žmonės į bažnyčią galėtų atvažiuoti riedučiais.
Išsiuntę raudonus kalėdinius atvirukus Japonijoje būsite nesuprasti. Ir ne todėl, kad japonai jų nešvenčia, o todėl, jog raudona spalva paprastai spausdinami pranešimai apie mirtį.
Kita su japoniškomis Kalėdomis susijusi įdomybė – kalėdinis pyragas. Jį tradiciškai namo Kūčių vakarą parneša šeimos galva. Gruodžio 25 dieną pyragų kaina smarkiai nukrenta. Todėl Japonijoje netekėjusios 25 metų sulaukusios merginos vadinamos „pasenusiais kalėdiniais pyragais“, taip užsimenama, kad ištekėti joms vis sunkiau. Dabar japonai tuokiasi vis vėliau, todėl tikėtina, kad toks įžeidimas greitai bus užmirštas.
Per Kalėdas, kitaip nei daugelyje šalių, japonai valgo ne kalakutą ar žąsį, o keptą viščiuką. Ir ne bet kokį, o greitojo maisto tinklo „kentucky fried chicken“. Kodėl? Todėl, kad tinklas įgyvendino tokią didelę reklamos kampaniją, per kurią viščiuką pavaizdavo kaip tradicinį kalėdinį patiekalą.. Toks jis ir tapo... bent jau Japonijoje.
Ukrainoje viena iš eglutės puošmenų – netikras voratinklis su voru. Tikima, jog Kalėdų rytą rastas voratinklis atneša sėkmę.
Britanijoje tikima, kad kalėdiniai norai išsipildys tik tuomet, jei kalėdinis pudingas maišomas pagal laikrodžio rodyklę. Senovėje tradicinis Kalėdų patiekalas britams buvo su garstyčiomis paruošta kiaulės galva.
Tuo tarpu Grenlandijoje ir dabar per Kalėdas valgomas tradicinis patiekalas kivak – tam tikro paukščio - alkos - mėsa, kurią, susuktą į ruonio odą, kelis mėnesius laiko paspaudę po akmeniu...
Norvegai Kūčių naktį paslepia šluotas, mat tikima, jog tąnakt raganos ir piktosios dvasios gali pavogti jas pasiskraidymui.
Nyderlanduose Kalėdų senelis keliauja ne vienas. Jį lydi jo pagalbininkas Zwarte Piet (Juodasis Petras). Kuo jis ypatingas? Tuo, kad yra juodas ir anksčiau buvo laikomas Kalėdų senelio vergu... Vaikai buvo gąsdinami, jog jei nesielgs gerai, Zwarte Piet nusineš juos į Ispaniją... Tačiau po truputį rasistiniai elementai buvo ištrinti, dabar teigiama, kad Petras yra juodas nuo kamino suodžių. Tačiau nemažai renginių vis dar pabrėžiami jo afrikietiški bruožai.
Katalonijoje vaikai dovanėles gauna ne iš Kalėdų senelio, bet iš Caga Tio (Kakojančio rąsto). Dar gruodžio 8-ąją Caga Tio atkeliauja į namus. Tai – rąstas su pritvirtintomis kojomis ir nupieštu veidu. Rąstas uždengiamas, padedamas virtuvėje, maitinamas įvairiais maisto produktais. Kūčių vakarą ar Kalėdų dieną vaikai muša Caga Tio dainuodami tam tikras dainas. Muša tol, kol Caga Tio „iškakoja“ kalėdines dovanas. Tada rąstas sudeginamas...
Austrijoje ir kai kur Šveicarijoje gruodžio 5-ąją, dieną prieš šv. Nikolo dieną, švenčiama Krampo naktis. Krampas – kaip blogasis Kalėdų senelio antipodas. Juo persirengę žmonės bėgioja gatvėse rėkdami ir ieškodami, kam iškaršti kailį su lazda...