„Kanapių augintojų asociacija“, „Koba“ „Osama“, FSOFT, „Fomersis“ – įmonių pavadinimai, kurie niekada nelaimės gražiausio lietuviško įmonės pavadinimo vardo. Daugeliui jie kelia juoką, tačiau įmonių vadovai mano, kad taip bus labiau pastebimi.
Dauguma pavadinimų – keisti
Vaikštinėjant senamiesčiu, važiuojant taksi ar keliaujant automobiliu namo, mus mieste lydi įvairios iškabos bei pavadinimai. Neretai keisti ir nesuprantami. Nuo statomų daugiaaukščių į praeivį žvelgia iškaba „Koba“ – sovietų diktatoriaus Josifo Stalino jaunystės slapyvardžiu pavadinta statybų bendrovė. Trakų gatvėje praeivius užsukti vilioja „Pėdkelnių visovė“, nugabenti į namus net vėlyvą vakarą pasiryžęs „Fomersis“ ar „Kobla“.
Automobilio valdymo įgūdžių galima išmokti ne tik vairavimo mokykloje „Draiveris“, bet ir įmonėje „Visagalis“. Jei vairuojant jums trūksta pasitikėjimo, jį sustiprinti gali ir kita vairavimo mokykla – „Kelio iliuzija“.
Tiesa, kai kurių įmonių pavadinimai vos atsiradę niekam nieko nereiškė, tačiau bėgant metams įgijo ne visuomet teigiamą prasmę. Pavyzdžiui, viena logistikos ir prekių priežiūros paslaugas teikianti įmonė vadinasi „Osama“.
„Prieš 15 metų, kai galvojome pavadinimą, „Osama“ atsirado visiškai spontaniškai. Plačioji visuomenė tuomet apie garsųjį teroristą Osamą bin Ladeną dar nieko nežinojo, mes taip pat nežinojome. Sukūrėme įmonei kelis lietuviškus pavadinimus, bet visus išbrokavo Registrų centras, nes tokie jau buvo registruoti“, – pasakojo įmonės vadovas Vaidas Rekštys.
Galiausiai buvo nuspręsta pasivadinti „Osama“ – vieno pažįstamo, dažnai Kaune besilankiusio arabo, pavarde.
„Taip tas ir liko. Po teroro aktų svarstėme pakeisti pavadinimą, bet kadangi su amerikiečiais nedirbame, o prekės ženklas tapo žinomas, viską palikome po senovei“, – nė kiek nesikrimsdamas, kad įmonė negalės dalyvauti gražiausio lietuviško pavadinimo rinkimuose, dėstė V.Rekštys.
Nesiima vertinti išradingumo
Valstybės įmonės Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius teigė neprisimenantis nė vieno atvejo, kad būtų atsisakyta registruoti įmonės pavadinimą dėl jo keistumo. Tačiau pašnekovas pripažino, kad kai kuriuos pavadinimus dėl jų neatitikties keliamiems reikalavimams ar galimo visuomenės intereso pažeidimo registruoti atsisakoma.
„Dėl keistumo nė vienas nebuvo neįregistruotas, mes nevertiname keistumo sąvokos. Bet buvo ir yra tokių, kuriuos registruoti atsisakoma dėl to, kad jie pažeistų viešąją tvarką ar visuomenės interesą. Įvairių atvejų pasitaiko. Pavyzdžiui, 2007 m. atsisakyta įregistruoti įmonę pavadinimu „Pramoninių kanapių augintojų asociacija“, nes Lietuvoje kanapes auginti draudžiama, tad ir toks pavadinimas pažeidžia taisykles. Bet tokie atvejai nedažni, nors ir patys reikalavimai ne itin griežti“, – dėstė Registrų centro atstovas.
A. Petrošius teigė, kad centras tik registruoja pavadinimus ir kaupia juos duomenų bazėje, tačiau jokiu būdu nesiima vertinti vieno ar kito pavadinimo grožio, skambesio ir originalumo.
„Mes kokybinės analizės patys jokiu būdu nedarome. Kasmet pateikiame kelių tūkstančių tais metais registruotų įmonių pavadinimus Valstybinei lietuvių kalbos inspekcijai ir jau jie sprendžia, koks pavadinimas yra gražus, o koks nelabai“, – dėstė A. Petrošius.
Išprususių vadovų daugėja
Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Arūnas Dambrauskas papasakojo, kad jau ketvirti metai iš eilės iš Registrų centro pateikto sąrašo išrenkama 12 gražiausių pavadinimų. Tuomet patikrinama, ar atrinktos įmonės iš tiesų egzistuoja – vykdo savo deklaruotą veiklą.
„Būtinai pasidomime, ar jie tikrai veikia, ir tuomet būna rengiama iškilminga ceremonija. Visuomenė šį dalyką vertina teigiamai, juk daug kas pasigenda lietuviškų pavadinimų. Šis konkursas tapo tradicija ir būtinai jį tęsime“, – patikino pašnekovas.
Negražiausiems konkursų nėra
Negražiausių, keisčiausių ir baisiausių pavadinimų rinkimais komisija kol kas neužsiima. Jos atstovai laikosi nuomonės, kad konkursas turėtų skatinti lietuvybės puoselėjimą ir populiarinimą, o ne priešingai.
„Valstybinės lietuvių kalbos komisijos taisyklėse kuriant įmonių pavadinimus leidžiama daryti juos sudurtinius iš skirtingų žodžių skiemenų. Tačiau šioje srityje labai daug piktnaudžiavimo, o dauguma pavadinimų – išvis įvairios nesuprantamos samplaikos“, – pabrėžė A. Dambrauskas.
Anot pašnekovo, nors originalių, gražiai skambančių ir, svarbiausia, lietuviškų pavadinimų galima aptikti visose srityse, tačiau kai kurios jų lietuviškais pavadinimais pasigirti negali.
„Pačiose įvairiausiose, ne tik kultūros, bet ir ekonominės veiklos srityse, yra lietuviškų pavadinimų, tačiau yra sričių, kur lietuviškų ar gražių pavadinimų prisiminti negalėčiau. Tai statybų, taksi paslaugų sritis“, – pabrėžė pašnekovas.
Užsienyje patirties nesisemia
Pasak A. Dambrausko, lietuviai savo gražiausio įmonės pavadinimo rinkimais aplenkė visus kaimynus. Anot pašnekovo, panašios praktikos nėra nei kaimynėje Latvijoje, nei Estijoje.
„Kiek susitinkame su kaimynais, neteko girdėti, kad kas nors panašaus būtų pas juos. Nei latviai, nei estai tokių rinkimų nerengia“, – teigė pašnekovas.
Dar keistesnė situacija – Lenkijoje. Šioje šalyje net nėra institucijos, kuri galėtų rengti panašius konkursus. „Lenkijoje yra moksliniai institutai, kurie tiria kalbą, kitos organizacijos. Tačiau nėra inspekcijos, kuri kaip pas mus kontroliuotų kalbos vartojimą viešojoje erdvėje. Tad išeina, kad ten net nėra kam tokius konkursus vykdyti“, – dėstė A. Dambrauskas.
Andrejus Žukovskis
