Situacija sovietmečiu Lietuvos kaime pasikeitė iš esmės – didžiulėse kaimo teritorijose buvo atlikti melioracijos darbai, buvo likviduota didelė dalis vienkiemių, susiformavo didelis kiekis gyvenviečių, maži laukeliai buvo sujungti į didelius masyvus, pakeistos ir sureguliuotos upių ir upelių vagos, nutiesti nauji, ištiesinti jau buvę keliai.

Atgavus nepriklausomybę, vykdant žemės reformą susiformavo didelis kiekis vienam žemės savininkui priklausančių žemės sklypų skirtingose vietose, nes pastoviai kito teisinė bazė, grąžinamą žemę pretendentai galėjo susigrąžinti atskirais sklypais, prie ūkininko sodybos nebuvo formuojamas ūkininko ūkis. Grąžinamus žemės sklypus suskaldė pasikeitę vietovės elementai (keliai, melioracijos grioviai ir t.t.). Žemės sklypų fragmentiškumą tai pat įtakojo ir kiti faktoriai,kaip kad grąžintina žemė galėjo būti atstatoma kitoje vietoje, įteisinami smulkūs sodybinės žemės sklypai, o tai pat likusias laisvas teritorijas galėjo įsigyti ne tik gretimų sklypų savininkai.

Žemės savininkai perka privačios žemės sklypus iš tų žemės savininkų, kurie pageidauja juos parduoti, todėl įsigyjama žemė dažnai būna ne tik šalia valdomų privačių žemės sklypų. Ūkis formuojamas chaotiškai, žemės pirkimas ir mainai vykdomi neatsižvelgiant į ūkio išsidėstymą. Pagal P. Aleknavičiaus 2002 m. duomenis, ūkininkas 100 ha žemės naudoja per 5-6 vietas. Vidutinis atstumas iš ūkio centro į šiuos žemės sklypus – 4 – 5 km. Lietuvoje žemės ūkio produkciją gamina per 230 tūkstančių įvairių žemės ūkio gamintojų. Jų vidutinis valdos dydis svyruoja nuo 2 iki 3 ha.

Ūkininkauti reikia pradėti nuo gamybos planavimo ir žemės ūkio teritorijos organizavimo. Reikia siekti pastovios, gerai apgalvotos ir ilgalaikės laukų tvarkos. Turi būti sudaromi ūkių planai, kuriuose pažymėtos naudmenos, keliai ir grioviai. Svarbu gerai suplanuoti ganyklų ir šienaujamų daugiamečių žolių plotus. Dirbami laukai turi būti pakankamai dideli, kiek galima vienodesnio dydžio ir taisyklingos formos, kad būtų lengviau naudoti žemės ūkio techniką.

Mano manymu privačius žemės sklypus būtina pertvarkyti, nes:

· privačios žemės sklypai ir laisvo valstybinio fondo teritorijos tarpusavyje persipynę ir juos pertvarkyti rengiant kitus teritorijų pertvarkymo projektus neįmanoma;

· atskiras nederlingas ar eroduojamas teritorijas tikslingiau apsodinti mišku;

· sugrąžinti nuosavybėn žemės sklypai yra gana smulkūs (2003-01-01 vidutinis dydis sudarė 4,2 ha, savininkui tenka tik apie 6 hektarus žemės);

· žemės sklypų konfigūracija ir laukų dydis nesudaro patogių sąlygų mechanizuotam žemės dirbimui;

· grąžintas sklypas (buvusi valda) neretai išsidėstęs abipus sureguliuoto upelio, ištiesinto kelio – suskaldant žemės sklypą į atskirus žemės plotus.

Teritorijose, kuriose Mažeikių rajone pradėti rengti žemės konsolidacijos projektai, žemė grąžinta natūra visiems pageidavusiems ją susigrąžinti, o tai pat, patenkinti likusias pageidaujančiųjų išvadas laisvo valstybinio fondo žemės – pakanka (1 pav.). Projektų vykdymui parinktos būtent šios teritorijos, nes kitais teritorijų planavimo dokumentais sutvarkyti teritorijų, sustambinti sklypų, išspręsti kitų bendruomenės problemų nebuvo galima. Tai teritorijos rajono pakraščiuose, kuriose nėra jokių rekreacinių objektų.

Žemės konsolidacijos projektus šiuo metu būtų sudėtinga rengti priemiestinėse teritorijose, saugomose teritorijose ir asmeninio ūkio teritorijose, nes galima nepasiekti realaus rezultato. Racionalių žemės ūkio paskirties žemėnaudų formavimas, gali duoti didžiausią ekonominį efektą šalies mastu kai:

žemės sklypų išdėstymo pertvarkymas sprendžiamas įvertinant ir derinant ūkinių subjektų ir valstybinius interesus;

kompleksiškai planuojamos priemones žemės ūkio ir kaimo plėtrai.

Žemės konsolidacijos proceso vystymuisi padėtų:

vieninga, politiniu požiūriu nuosekli ir pastovi valstybės politika;

parengti rajonų savivaldybių teritorijų bendrieji planai - žemės savininkams būtų lengviau apsispręsti;

pradėtų žemės konsolidacijos projektų išbaigtumas (jis įmanomas tik dalyvaujant laisvo valstybinio fondo žemei) - tai būtų atitinkama reklama;

laisvo valstybinio fondo dalyvavimas mainuose;

laisvo valstybinio fondo žemės pardavimas šiame procese leistų suformuoti stambesnius sklypus, padėtų formuoti konkurencingesnį ūkininko ūkį.

Laisvo valstybinio fondo žemės dalyvavimas žemės konsolidacijoje leistų:

suformuoti racionalesnį vietinių kelių tinklą;

suformuoti stambesnius žemės sklypus, tame tarpe ir valstybinės žemės;

atskiruose žemės sklypuose nustatytas viršplotis, būtų prijungiamas prie esamų laisvo valstybinio fondo sklypų, juos sustambinant;

atlyginti nustatytus žemės plotų trūkumus atskiriems žemės savininkams;

atlyginti žemės savininkams už paimamas teritorijas visuomenės poreikiams;

pasiekti maksimaliai įmanomą ekonominį efektą, sudarant patogesnes žemės dirbimo sąlygas šiuolaikinei technikai.

Tiek valstybė, tiek ir privatūs žemės savininkai turės ženklius nuostolius, jeigu laisvo valstybinio fondo žemė nedalyvaus mainuose. Nedalyvaujant mainuose, nebus suformuotas racionalus kelių tinklas - reikės didesnių išlaidų jų įrengimui. Ne visur bus galima ištiesinti sklypų ribas – išliks didelės išlaidos mechanizuotiems darbams. Maži laisvos valstybinės žemės plotai mažins žemės vertę, nebus patrauklūs pirkėjui. Po žemės konsolidacijos proceso reikės kitų teritorijų planavimo dokumentų, kad sujungti šiuos sklypus su kitais ūkininkų sklypais, didės sklypų įteisinimo išlaidos.

Nereikia teorijos,geriau pastebėkite kas tą valstybės žemę konsoliduoja? Tai karbauskiai,jagminai,prunskienės,gal dar bradauskai ir boseliai...Kada baigsis teisėtų žemės savininkų stacijos po biurokratinius labirintus? Greičiau baikite tą vadinamą reformą žemės ir jos grąžinimą.Juk artėja 20 tis,o vežimas vos juda.

Greičiau spręskite žemės ūkio paskirties žemės mieste klausimus.Kiek tas idiotizmas dar tęsis?