Penktadienį prasidėjusi tradicinė Kaziuko mugė Vilniuje didžiausių lankytojų srautų laukia šeštadienį ir sekmadienį.
Šįmet žemaičiuojanti mugė nusidriekė ne tik Gedimino prospektu ir senamiestį lanku aplenkiančiomis gatvėmis, bet ir T. Vrublevskio gatve iki Karaliaus Mindaugo tilto. Tradiciškai amatininkų darbo garsais šurmuliuoja ir Tymo kvartalas.
Šeštadienį sostinės Visų Šventųjų bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už Žemaitijos krašto žmones. Vėliau vyko teatralizuotos karnavalinės eitynės nuo Lukiškių aikštės iki Rotušės aikštės, kurioje vidurdienį vyko Žemaičių dienų atidarymas.
Istorinė Kaziuko mugė Vilniuje rengiama daugiau kaip 400 metų - nuo 1604-ųjų, kai įvyko šventojo karalaičio Kazimiero pagerbimo eisena ir šventinis kermošius. 1827 m. Vilniaus pirkliai gavo privilegiją šv. Kazimiero dieną, kovo 4-ąją, rengti jomarką. 1901 m. Kaziuko mugė buvo perkelta į Lukiškių aikštę. Nuo pokario beveik pusę amžiaus Kaziukas šurmuliuodavo Kalvarijų turgavietėje, o 1989-aisiais vėl grįžo į Senamiesčio gatves ir aikštes.
Etnologo Liberto Klimkos žodžiais, „turėdama šimtmečių tradiciją, rodydama rankų darbo išmoningus gaminius, vaišindama kulinarinio paveldo valgiais, džiugindama unikaliomis vilnietiškomis verbomis, Kaziuko mugė neturi lygių aplinkiniuose kraštuose“.
