Dominikos Respublika – viena iš Karibų jūros salų. Ją 1492 metų gruodžio 6-ąją atrado itališko kraujo, bet ispaniškos sielos keliautojas Cristoforo Colombo. Įsiveržęs į naująjį pasaulį atradėjas tikriausiai nė nenutuokė, kad praėjus daugiau nei penkiems šimtams metų senojo pasaulio moterys Dominikoje ieškos stipriomis emocijomis garsėjančio egzotiškos meilės rojaus.
Naujojo pasaulio sostinė
Senovėje karibais buvo vadinami Karibų jūros salose gyvenantys taino genties indėnai, jie pasižymėjo kovingu charakteriu ir kanibalizmu. Išsilaipinusiems naujai atrastoje saloje ispanams tokia smulkmena kaip vietos gyventojų pasipriešinimas entuziazmo nenuslopino. Greitai įsikurtą pirmąją gyvenvietę naujieji atvykėliai pavadino La Isabela Ispanijos karalienės garbei. Naujų žemių atradimo džiaugsmą norėta sutvirtinti ir materialinėmis gėrybėmis, todėl C. Colombo brolis Bortolomeo su ginkluotų bendraminčių būriu patraukė į vakarinę salos dalį ieškoti aukso. 1496 metų rugpjūčio 4 dieną apsistoję netoli Ozamos upės vyrai surentė trisdešimt medinių namelių ir nedidelę tvirtovę. Kaimelį, kuris Dominikos sostinė šiandien yra jau daugiau nei 5 amžius, pavadino Santo Domingo. Pagal vienus istorinius šaltinius tokiu pavadinimu Bortolomeo norėjo pagerbti Italijoje likusį tėvą, kurio vardas buvo Domenico. Kiti tvirtina, kad miesto įkūrėjas paprasčiausiai pasižiūrėjo į tos dienos kalendoriuje užrašytą šventojo vardą. Kad ir kaip būtų, lietuviškai Santo Domingo – šventas sekmadienis, tik sekmadienio ramybės saloje visada buvo nedaug… Nuslūgus aukso karštinei miestą 1502-aisiais visiškai suniokojo nuo jūros atūžęs uraganas. Atstatyti sugriautos sostinės ėmėsi to meto gubernatorius Nicolàs de Ovando. Nusprendęs, kad namai iš medžio – nepatvarūs, naujoms statyboms vyras sugalvojo panaudoti akmenis. Netoliese esančios upės krantai tam puikiai tiko, o skaldyti akmenis buvo pristatyta salos indėnų. Kiekvienam jų ryte buvo paskiriama tam tikra užduotis, kurios neįvykdęs nelaimėlis vakare būdavo pakariamas. Kiekvieną naktį ant šakos siūbuodavo vis kita auka, tačiau darbai vyko kaip reta sparčiai. Sutvirtėjusiam ir išsiplėtusiam miestui 1508-aisiais karalius Ferdinando Cattolico suteikė Pirmojo Amerikos miesto titulą (isp. Ciudad de Primada de Amèrica).
Sostinėje buvo sutelktos visos svarbiausios teisinės, administracinės ir politinės institucijos, nuo kurių priimamų sprendimų priklausė visos Amerikos likimas. Sostinėje buvo įkurtas pirmasis naujojo pasaulio Aukščiausiasis Teismas (la Real Audiencia), Pirmoji Katedra (Primada de Amèrica), Pirmasis universitetas, jėzuitų, dominikonų, pranciškonų ordinai… Centrine miesto gatve Calle de Las Damas išdidžiai vaikštinėjo C. Colombo sūnaus Diego Colòno žmona Marìa de Toledo. Ispanijos karaliaus giminaitei į naujojo pasaulio sostinę pavyko perkelti Europos salonų blizgesį ir baltaodės moterys mėgavosi demonstruodamos naujausius ir prabangiausius apdarus bei papuošalus. Sunku pasakyti, kokį įspūdį visa tai darė vietiniams salos gyventojams. Laikas bėgo, atrasta naujų žemių ir dauguma laimės ieškotojų iškeliavo svetur. Miesto šlovė ėmė lėtai gesti. Negana to, 1586-aisiais anglų sero Francis Drake’o vadovaujama 600 piratų įgula užgrobė sostinę ir negailestingai ją niokojo net 25 dienas, per kurias išplėšė ir sunaikino viską, ką tik galėjo. Miestas po patirtų likimo smūgių taip ir neatsigavo… Nedaug kas liko iš ispanų sukurtos šlovės, tačiau itališkai ispaniška C. Colombo dvasia pakeitė vietinių juodaodžių charakterį ir suteikė egzotiško žavesio, kuriam šiandien taip sunkiai atsispiria baltaodės turistės.
Kazanoviška taktika
Kanados socialinių tyrimų duomenimis, į Karibų jūros salas kasmet atvyksta apie 600 tūkstančių moterų. Kiek moterų, tiek kelionės motyvų… Vienos ieško nuotykių, pokyčių rutinoje, iš rankų slystančios jaunystės. Kitos – romantiškos pažinties su maloniu nepažįstamuoju, supratingo dėmesio ar tiesiog gero neįpareigojamo sekso. Krikščioniška Dominika tam puikiai tinka. Vyrų ir moterų bendravimo šioje šalyje nevaržo griežtos taisyklės, todėl atsitiktiniai santykiai negali sugadinti atvykusios pailsėti moters reputacijos. Sezonas ypač suaktyvėja vasarį ir kovą. Tada šalies oro uostus užpildo viltingai nusiteikę sanky panky – iš moterų gyvenantys Dominikos vyrai. Įdėmus žvilgsnis, švelnus balsas, jausmingi judesiai ir ypatingas kiekvieną moterį karaliene paverčiantis dėmesys – vizitinė šiuolaikinių kazanovų kortelė. Tikrasis itališko kraujo Kazanova būtų labai nustebęs matydamas tokį gausų būrį meistriškai gundymo meną demonstruojančių juodaodžių. Atvykstančias baltaodes turistes jie patyliukais vadina pieno buteliais (isp. botella de leche), kuriuos reikia nedelsiant visapusiškai užpildyti. Šviesi, pieną vietiniams primenanti oda ir stiklo trapumas – junginys, skirtas įvardyti moterims iš senojo pasaulio. Vyrukai nusižiūrėtą ar jais susidomėjusią moterį „įsimyli“ ir ima veikti pagal specialų planą, kuriam kruopščiai rengiasi. Sanky panky kaskart sugalvoja kai ką, kam moteris tiesiog negali ar nenori atsispirti. Sukuriama kiek įmanoma intymesnė aplinka ir atvykėlė užburiama dėmesingais komplimentais. Išvaizda, protas, būdo savybės – svarbu rasti tai, kam moteris ypač jautri. Jie – puikūs klausytojai, meistriškai įsiskverbia į slapčiausias moters svajones ir iš visų jėgų stengiasi paversti jas realybe. Jausmingai pašnibždomis tariami žodžiai leidžia suprasti, kad jis yra tas vienintelis, o nuostabiausia vieta pasaulyje, kurioje norite būti, – tik čia, tik dabar ir tik kartu. Todėl trumpas atostogas tiesiog būtina išnaudoti kuo veiksmingiau. Visur skambanti svaigi bachatų ir merengue muzika, kokosų ir romo mišiniu kvepiantis oras, saulė, jūra ir įsimylėjusiomis akimis žvelgiantis jaunuolis – sprogstamasis mišinys, atveriantis moteriškos sielos duris ir išleidžiantis į laisvę kiekvienoje mūsų gyvenančią paauglę. Paimti moterį už rankos ir nusivesti egzotiškos meilės takeliu pasirengęs beveik kiekvienas restorane, bare, diskotekoje ar paplūdimyje dirbantis jaunuolis.
Natūralu, kad visa tai turi kainą. Jaunoms ir gražioms moterims gali būti asistuojama tiesiog iš meilės kazanoviškam menui. Kitoms už kartu praleistą laiką gali tekti susimokėti maistu, gėrimais, dovanomis ar pinigais. Beje, patys sanky panky užmokesčio nereikalauja. Jie tiesiog sukuria situacijas, kuriose atsidūrusi moteris pati nusprendžia pamaloninti jai asistuojantį vaikiną. Yra ir tokių ponių, kurios per kiekvienas atostogas turi nuolatinį savo palydovą. Ilgais nesimatymo mėnesiais jos vyrukus tiesiog pamalonina dovanomis ar piniginėmis perlaidomis, o prieš atvykdamos būtinai perspėja, kad nekiltų nemalonių staigmenų.
Donžuaniškos grimasos
Riba tarp malonaus neįpareigojančio vienos ar dviejų savaičių romano ir mėnesius ar net metus galinčio trukti košmaro labai trapi. Kartais moterys „pamiršta“, kad tai gerai apgalvotas suaugusių žmonių žaidimas, kurio pagrindas – abipusė nauda. Kai pradedama tikėtis daugiau, reikalai komplikuojasi. Nutraukti tokį nesveiką ryšį kartais būna labai sunku. Nemaloni situacija išryškina donžuaniškąją reikalo pusę. Ispanų teatro personažas tiesiog mėgavosi apgaudinėdamas moteris. Vietinių sanky panky tikslas – kuo didesnė ekonominė nauda ir kuo ilgesnis tokią naudą garantuojantis laikas. Į sistemą įtraukiama visa vietos vyruko šeima. Veikti reikia greitai, nes pirmą kartą atvykusi atostogauti moteris laiko turi nedaug. Po pirmos pažinties, kai auka negali atsistebėti pagaliau suradusi sielos dvynį, vyras ją supažindina su savo šeima. Tai antrosios „staigmenos“ laikas, kai moteris iš artimųjų sužino, kad tokio įsimylėjusio sūnaus ar brolio jie dar nėra matę. Nesvarbu, kad jie tai kartoja kas antrą savaitę ir vis naujai aukai. Liūdna, tačiau dažna moteris girdi tik tai, ką nori girdėti, o problemos prasideda tik grįžus namo. Meilės kupini elektroniniai laiškai pamažu ima virsti liūdnų žinių nešėjais. Pranešama, kad netikėtai užklupo sunki liga, o vaistams nėra pinigų; atūžęs uraganas suniokojo namus, atsitiko nelaimė kuriam nors iš namiškių. Gailiai užsimenama, kad labai norėtųsi išgirsti mylimosios balsą gyvai, tačiau telefono sąskaitos pinigais taip pat neišgalima papildyti pačiam, jau nekalbant apie brangius lėktuvo bilietus. Idealiausia, jei viskuo tikinti įsimylėjusi moteris išlaiko tokį gyvenimo sunkumų užgriūtą vyrą per atstumą, tačiau donžuaniški santykiai gali baigtis ir vestuvėmis bei naujos pilietybės pasu bet kurioje turtingesnio pasaulio šalyje. Deja, santuoka ilgai netrunka… Naivu būtų teigti, kad meilės Dominikoje nėra. Šalyje gyvena beveik 7 820 000 žmonių ir pusė jų jaunesni nei 20 metų. Tačiau, kaip ir visame pasaulyje, vietos vyrai pirmenybę teikia savos šalies moterims. Anksti sukūrę šeimas jie džiaugiasi gausiu būriu vaikų. Šeima čia – vertybė, tačiau į šeiminę ištikimybę žiūrima atlaidžiai. Dažna 35 metų moteris jau yra tapusi močiute, o vyrai kartais turi parūpinti kasdienės duonos net 25 palikuonims. Ekstremalios sąlygos verčia žmones ieškoti įvairiausių išeičių. Sanky panky – natūralus atsakas į egzotinės meilės paieškas.
Ernesta Mažalskaitė-Parma
