Praėjusį savaitgalį Kazachstane įvykę rinkimai praėjo daugmaž demokratiškai, o prieš mėnesį įvykusios ir aukų pareikalavusios riaušės neturėjo nieko bendro su demokratijos deficitu ar nepasitenkinimu dėl valdančiųjų dominavimo, sakė Kazachstano ambasadorius Lietuvoje Galymžanas Koišybajevas. Jis patikslino, kad pernai gruodį naftininkų miestelyje Žanaozene per naftos ir kalnakasybos įmonių darbuotojų riaušes su policija žuvo 17 žmonių, o daugiau kaip šimtas buvo sužeisti.
„Žurnalistams gal ir norėtųsi nelaimę sieti su „arabų pavasariu“, bet taip daryti nėra objektyvių priežasčių. Tai panašiau į A. B. Breiviko skerdynes tokioje laisvoje šalyje kaip Norvegija“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo jis.
Renkasi demokratiškiau
Primename, kad sausio 15-ąją įvykusiuose Kazachstano parlamento rinkimuose laimėjo prezidento Nursultano Nazarbajevo valdančioji partija, surinkusi daugiau kaip 80 proc. balsų. G. Koišybajevas atkreipė dėmesį, kad tokie aukšti šalies vadovo ir jo partijos rezultatai neturėtų stebinti. „Toks prezidento reitingas tradiciškas Kazachstane, kaip ir Lietuvos prezidentės – juk nemažas“, – palygino diplomatas.
G. Koišybajevo žodžiais, praėjusio savaitgalio rinkimai praėjo ramiai, laisvai, atvirai ir daugmaž demokratiškai. „Dauguma tarptautinių stebėtojų atkreipė dėmesį, kad rinkimai praėjo demokratiškiau ir konkrečiau nei anksčiau. Tai didelis Kazachstano žingsnis į priekį. Mes laikome, kad demokratija yra procesas, ir jau esame apimti šio judėjimo“, ketvirtadienį kalbėjo jis.
Be valdančiųjų naujajame parlamente dirbs dar dvi partijos, viena socialdemokratinių pažiūrų, kita – liberalių. Vakarų organizacijos dar niekada nepripažino rinkimų nepriklausomame Kazachstane kaip demokratiškų.
Pareigūnai – prieš piktus bedarbius
Tuo metu prieš mėnesį įvykusių riaušių aukų skaičius patikslintas iki 17. Skerdynėmis virtusį protestą įžiebė valstybinės energetikos kompanijos „KazMunaiGas“ darbuotojai, kurie prieš pusmetį, po darbinio ginčo, buvo atleisti. „Su apmaudu sakau, kad niekada tokių dalykų per 20 metų nebuvo. Policija, kuri užtikrina tvarką, turėjo imtis ginklų. Mus patiems šokas“, – teigė G. Koišybajevas.
Jis tikino, kad su demokratijos deficitu neramumų negalima sieti. „Ir sakau tai ne kaip propagandininkas. Darbininkai buvo atleisti pagal įstatymą, jiems buvo išmokėtos kompensacijos ir jei galėjo susirinkti į laisvą mitingą, o tai yra viena iš fundamentalių demokratinių teisių“, – aiškino diplomatas.
Tik, pasak jo, šalis pasimokė, kad negalima leisti toje pačioje aikštėje vykti dviems renginiams – tuo metu Žanaozene toje pat aikštėje buvo švenčiama ir nepriklausomybės diena. „Per mitingą ir kontrmitingą visada gali įvykti susidūrimų. Demokratijos būtų trūkę, jeigu protestuotojai būtų išvaikyti“, – svarstė ambasadorius.
G. Koišybajevo tikinimu, policininkai pradėjo šaudyti savo nuožiūra – jiems niekas įsakymo nedavė. Šalies generalinė prokuratūra tirs, ar pareigūnai teisėtai naudoja prievartą. Netrukus po riaušių buvo pakeista su atleistais darbuotojais dialogo neradusių valstybinių įmonių vadovybė.
Ne tik naftos, bet ir kitų naudingų išteklių gausaus Kazachstano verslo specifiką pažįsta ir lietuvių verslininkai – šioje šalyje dirba apie 30 lietuviško kapitalo įmonių. 2010 m. Lietuvos eksportas į Kazachstaną sudarė 814 mln. Lt. Anot G. Koišybajevo, pernai abiejų valstybių užsienio prekyba išaugo 60 proc., didėjo ir kazachstaniškų konteinerių krovos apimtys Klaipėdos jūrų uoste. Lietuvą ir Kazachstaną pernai dar sujungė konteinerių traukinys „Saulė“.
