Kazachstanas yra atviras visiems projektams, kurie grindžiami pragmatizmu ir ekonomine logika ir nepaisant „KazMunaiGaz“ ankstesnės nesėkmės, vertina Lietuvą kaip verslui įdomią partnerę.
Tai BNS sakė pirmadienį skiriamuosius raštus prezidentui Valdui Adamkui įteikęs naujasis Kazachstano ambasadorius Baltijos šalims ir Suomijai, Vilniuje reziduojantis Galymžanas Koišybajevas.
Ambasadoriaus teigimu, vykstant į Lietuvą jam netekę laužyti galvos dėl galimų bendradarbiavimo krypčių: jas esą yra nustačiusi nuo 2000-ųjų metų veikianti Lietuvos ir Kazachstano tarpvyriausybinė prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo komisija, pastarąjį kartą posėdžiavusi 2008-ųjų metų rugpjūtį Palangoje.
Komisijos nustatytos bendradarbiavimo sritys apima, be kita ko, prekybą, transportą ir komunikacijas, medienos apdirbimo ir baldų pramonę, žemės ūkį.
Anot ambasadoriaus, Kazachstano bendrovės „KazMunaiGaz“ nesėkmė mėginant iš bankrutuojančios Rusijos bendrovės „Yukos“ perpirkti bendrovės „Mažeikių nafta“ kontrolinį akcijų paketą anaiptol nereiškia Kazachstano verslininkų susidomėjimo Lietuva pabaigos.
„Mūsų šalys vieną kitą papildo kaip dvi tos pačios dėlionės dalys: Kazachstanas turi išteklių, Lietuva - tranzito infrastruktūrą“, - kalbėjo G. Koišybajevas.
Paklaustas apie konkrečius projektus, ambasadorius paminėjo Klaipėdos ir Kazachstano Kaspijos jūros Aktau uosto bendradarbiavimą, taip pat nuo Vakarų Kinijos iki Sankt Peterburgo per Kazachstaną tiesti planuojamą automagistralę, kurios atšaka galėtų eiti per Baltijos šalis, taip pat ir Lietuvą.
Ambasadoriaus manymu, vertėtų pasirinkti du tris projektus ir jiems skirti pagrindini dėmesį.
Skirti dėmesio ambasadorius žadėjo ir bendradarbiavimui kultūros ir švietimo srityje.
Anot G. Koišybajevo, šias Lietuvos kultūrai svarbiais metais bus stengiamasi į Lietuvą atvežti kuo daugiau lietuvius su Kazachstano kultūra supažindinti galinčių žmonių.
Ambasadorius sutiko, kad aktyvesnis galėtų būti ir bendradarbiavimas švietimo srityje, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, studentų mainų apimtį lemia finansinės galimybės.
G. Koišybajevas nenustebo išgirdęs, kad Lietuvoje ir Europoje į Kazachstaną žiūrima kaip į alternatyvą Rusijai užsitikrinant dujų ir naftos tiekimą.
„Aišku, Kazachstanas yra energijos išteklių šalis. Tačiau mes siekiame diversifikacijos visomis kryptimis“, - kalbėjo ambasadorius.
Jo teigimu, Kazachstanas esąs atviras bendradarbiavimui su visais kaimynais, svarbu esą tik tai, kad projektai būtų grindžiami pragmatizmu ir ekonomine logika. Kaip vieną tokių ekonomiškai pagrįstų projektų G. Koišybajevas paminėjo 2005-ųjų pabaigoje veikti pradėjusį Kazachstaną ir šiaurės vakarų Kiniją sujungusį naftotiekį.
Visiškai realus, ambasadoriaus nuomone, esąs ir Kazachstano jungimosi prie Baku-Tbilisio-Džeichano naftotieko projektas. Jį įgyvendinus kazachų nafta aplenkiant Rusiją tanklaiviais Kaspijos jūra būtų gabenama iki Baku, o toliau - naftotiekiu iki Turkijoje esančio Džeichano miesto.
Ambasadorius sutiko, kad tarp Kinijos, Rusijos, pietuose esančių kitų Vidurio Azijos šalių ir Europos esančiam Kazachstanui svarbūs visi kaimynai. Europinė Kazachstano užsienio politikos kryptis, anot G. Koišybajevo, esanti viena iš kelių, tačiau prioritetinė.
G. Koišybajevo teigimu, Kazachstanas yra parengęs valstybinę „Kelio į Europą“ programą, kurioje deklaruojamas siekis lygiuotis į europinius standartus įvairiose gyvenimo srityse, pradedant ekonomika ir politika ir baigiant švietimu ir sveikatos apsauga. Be to, 2010-aisiais metais Kazachstanas pirmasis iš buvusių Sovietų Sąjungos respublikų pirmininkaus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.
Anot ambasadoriaus, visa tai liudija neabejotiną europinės krypties svarbą Kazachstano politikoje. Tačiau G. Koišybajevas dar kartą pabrėžė, kad plėtojant bendrus projektus itin svarbus esąs pragmatizmas ir ekonominė grąža.
