Kazachstano pilietis, įsilaužęs į "Bloomberg L.P." kompiuterių sistemą ir bandęs iš verslo naujienų agentūros bei jos įkūrėjo Michaelo Bloombergo (Maiklo Blumbergo), kuris dabar yra Niujorko meras, reikalauti 200 tūkst. JAV dolerių, antradienį (07.01) buvo nuteistas daugiau kaip ketveriems metams kalėjimo.
JAV apygardos teismas skyrė Olegui Zezevui 51 mėnesio laisvės atėmimo bausmę, o tai, anot federalinės prokuratūros, yra viena didžiausių kada nors už įsilaužimą į kompiuterinius tinklus skirtų bausmių. Kaip pagrindė teisėjas Kimba Woodas (Kimba Vudas), buvo įvykdytas labai rimtas nusikaltimas, kėlęs grėsmę tarptautinei prekybai ir duomenų, kuriais savo versle remiasi finansų bendruomenė, vientisumui.
Šis teismo procesas susilaukė didelio žiniasklaidos susidomėjimo, kadangi parodymus davė pats M. Bloombergas, vaizdžiai papasakojęs, kaip 2000-ųjų rugpjūtį vyko į Londoną susitikti su šantažuotoju. Pastarasis per teismą net mėgino pabėgti - šokinėdamas per suolus metėsi prie išėjimo, bet buvo laiku sučiuptas.
Manheteno federalinė prisiekusiųjų žiuri dar vasarį pripažino O. Zezevą kaltu, mėginus pavogti M. Bloombergui ir jo klientams priklausančią konfidencialią informaciją. Kazachas siekė pasinaudoti šia informaciją šantažui: gąsdino verslininką, kad paskelbs duomenis klientams ir žiniasklaidai bei sugadins jo reputaciją, jeigu negaus 200 tūkst. dolerių.
Anot teismo medžiagos, O. Zezevas buvo vyriausiasis Kazachstano firmos "Kazkommerts Securities" informacinių technologijų specialistas. 1999 metų pavasarį "Bloomberg" agentūra teikė šiai Almatos įmonei duomenų bazių paslaugas, todėl "Kazkommerts" gavo programinę įrangą, leidžiančią per internetą prisijungti prie "Bloomberg" duomenų banko. Šią savo paslaugą agentūra atšaukė tais pačiais metais, kadangi "Kazkommerts" nemokėjo pagal sąskaitas.
2000 metų kovą O. Zezevas modifikavo "Bloomberg" programinę įrangą, kad apėjęs firmos apsaugos sistemą neteisėtai patektų į agentūros kompiuterinę sistemą. Jis keliskart rašė M. Bloombergui elektroninio pašto žinutes, reikalaudamas pinigų už informaciją apie tai, kaip pergudravo agentūros apsaugos programas. Garsiam verslininkui jis taip pat nusiuntė kelių puslapių faksogramą su asmeniniais duomenimis apie jo banko sąskaitas, kompiuterio slaptažodžius ir mokėjimo kortelių numeriais.
“Reuters”-ELTA
