Kava ilgai buvo kaltinama dėl daugybės ligų. Nepaisant to, kai kurie naujausi tyrimai rodo, jog šis gėrimas nėra toks blogas.
Esminis veiksnys – suvartojamos kavos kiekis. Tiems, kurie išgeria vidutinį šio gėrimo kiekį (3–4 puodelius per dieną, t.y. gauna 300–400 mg kofeino), rizika sveikatai nėra didelė.
Pateikiame 10 potencialiai naudingų ir 11 žalingų poveikių, kuriuos galima patirti geriant kavą. Pradėsime nuo naudingųjų.
Pirma, kavos sudėtyje yra antioksidantų, tokių kaip chlorogeninė rūgštis ir melanoidinai. Skrudintoje kavoje randami melanoidinai pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu, kuris priklauso nuo kavos apdorojimo būdo.
Mokslininkai nustatė, jog įprastiniame kavos puodelyje yra daugiau antioksidantų nei stiklinėje vynuogių, mėlynių, apelsinų ar aviečių sulčių.
Taip pat kavos vartojimas gali apsaugoti nuo 2 tipo diabeto išsivystymo. Tam skirto tyrimo metu nustatyta, kad vidutinis tiek įprastinės, tiek kavos be kofeino vartojimas gali sumažinti 2 tipo diabeto riziką tarp jaunesnio ir vidutinio amžiaus moterų.
Šis atradimas leidžia manyti, jog apsauga nuo diabeto nėra susijusi vien tik su kofeinu, nes poveikis buvo panašus tiek vartojant kavą su kofeinu, tiek be. Tai galbūt susiję su kitais komponentais, labiausiai tikėtina – chlorogenine rūgštimi ir įvairiais kitais antioksidantais.
Yra rimtų įrodymų, jog reguliarus kavos vartojimas sumažina Parkinsono ligos riziką. Keleto tyrimų metu buvo pademonstruota, jog reguliariai kavą geriantys žmonės žymiai rečiau suserga šia liga.
Kava gali apsaugoti nuo kepenų cirozės, ypač nuo alkoholinės kepenų cirozės atmainos.
Yra duomenų, jog kavos gėrimas gali apsaugoti nuo tulžies akmenų susiformavimo.
Kavos vartojimas sumažina akmenų inkstuose susiformavimo riziką.
Hiperuricemija (didelis šlapimo rūgšties kiekis kraujyje) gali lemti tiek tulžies, tiek inkstų akmenų susiformavimą. Kava gali sumažinti šlapimo rūgšties kiekį ir sumažinti šio sutrikimo riziką, tačiau tik vyrams.
Kofeinas yra gerai žinomas stimuliatorius. Daugeliu tyrimų pademonstruotas naudingas kavos poveikis didinant budrumą, dėmesingumą ir mažinant mieguistumą. Vienas išgertas kavos puodelis gali padidinti informacijos apdorojimo (suvokimo) gebą.
Yra požymių, jog kava gali padėti valdyti astmos pasireiškimą ir netgi kontroliuoti jos priepuolius kai nėra kitų vaistų. Kavos sudėtyje esantis kofeinas giminingas teofilinui - vaistui nuo astmos. Kofeinas gali padėti atstatyti oro judėjimo takus ir sumažinti astmos simptomus.
Keliuose tyrimuose buvo palyginti vidutiniškai kavą geriantys asmenys (apie 2 puodelius per dieną) su mažai kavos geriančiasiais (vidutiniškai mažiau nei vienas puodelis per dieną). Nustatyta, jog tiems, kurie gėrė daugiau kavos, rečiau išsivystydavo Alzheimerio liga.
Tačiau kava, ypač vartojama dideliais kiekiais, gali sukelti rimtų problemų.
Sąryšis tarp kavos vartojimo ir širdies bei jos kraujagyslių ligų tirtas daugybės mokslininkų, tačiau rezultatai vis dar išlieka kontraversiški. Dauguma apžvalginių tyrimų nerodo kavos vartojimo sąsajos su ženkliu širdies ligų rizikos padidėjimu. Šį faktą daugiausia įrodo tyrimai naudojant kontrolines tiriamųjų grupes (lyginant tuos, kurie vartoja kavą ir tuos, kurie nevartoja).
Kava yra įvairių komponentų mišinys. Šie komponentai gali pasižymėti tiek teigiamu, tiek neigiamu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai. Pavyzdžiui, nefiltruotoje kavoje aptinkamas diterpenai kafestolis, kaveolis bei kofeinas padidina koronarinės širdies ligos riziką.
Tyrimai patvirtino cholesterolio lygio padidėjimą dėl diterpeno vartojimo - tai gali prisidėti prie koronarinės širdies ligos rizikos padidėjimo. Kita vertus, dalinis širdies ligų rizikos sumažėjimas tarp saikingai kavą geriančiųjų pasireiškia dėl kavoje esančių antioksidantų poveikio.
Kavos vartojimas taip pat susijęs su plazma homocisteinu, kuris taip pat yra koronarinės širdies ligos rizikos veiksnys.
Tam, kad suprastume, iš kur kyla tokia painiava, panagrinėkime dvi neseniai atliktas studijas. Viename tyrime tirta 128 tūkst. vyrų ir moterų. Tyrimo metu nenustatyta jokio širdies ligos rizikos padidėjimo, kai tiriamieji gėrė filtruotą kavą. 2006 metų gegužę žurnale „Circulation“ publikuoto tyrimo autoriai teigė, jog rezultatai nepriklausė nuo dalyvių išgerto kavos kiekio.
Kitame tyrime tirta 4 tūkst. kavos mėgėjų. Jo rezultatai publikuoti „Journal of the American Medical Association“ 2006 metų kovą. Autoriai teigė, jog du arba daugiau kavos puodelių per dieną gali padidinti širdies susirgimų riziką tų žmonių, kuriuose aptinkama specifinė, tačiau gan dažna genetinė mutacija, sulėtinanti organizmo gebą skaidyti kofeiną.
Rezultatų interpretavimui įtakos gali turėti pati tokių mokslinių studijų eiga ir forma, ir tai gali būti priežastis dėl ko pateikiamos skirtingos išvados. Galima daryti prielaidą, jog kava nekelia didelės grėsmės sveikiems suaugusiems vidutinio amžiaus asmenims.
Įdomu, tačiau mokslininkai taip pat nustatė, jog kavą geriantys žmonės dažniau rūko, geria daugiau alkoholio, geria mažiau arbatos, vartoja mažiau vitaminų ir maisto papildų ir mažiau sportuoja, o visa tai gali būti susiję su padidėjusia širdies problemų rizika.
Intensyvus virtos kavos vartojimas padidina bendrą ir mažo tankio (LDL) cholesterolio kiekį. Nefiltruota kava turi daug kafestolio ir kaveolio, kurie yra diterpenai, lemiantys kavos cholesterolio lygį didinantį efektą. Diterpenai išsiskiria kavą užplikius karštu vandeniu, tačiau juos sulaiko popierinis filtras. Tai paaiškina, kodėl filtruota kava nekeičia cholesterolio lygio, o skandinaviška plikyta, turkiška ir kitos jį didina.
Kava neigiamia veikia kraujagyslių tonusą ir funkciją (didina arterijų sienelių standumą ir mažina susitraukimo-išsiplėtimo gebą). Prielaidą apie standumo sumažėjimą dėl kofeino ir dėl to padidėjusią širdies ligų riziką padarė Graikijos mokslininkai.
Kol kas yra nedaug eksperimentinių įrodymų, jog kofeinas sukelia širdies aritmiją.
Nors kavos vartojimas nėra esminis hipertonijos isusiformavimo rizikos veiksnys, jos poveikis kraujo spaudimui yra nepageidautinas. Kofeinas yra atsakingas už kraujo spaudimo padidėjimą. Kai kurie faktai rodo, jog kai kofeinas gaunamas geriant kavą, kraujo spaudimą didinantis poveikis pasireiškia daug mažiau.
Polinkį hipertonijai turintys asmenys gali būti labiau pažeidžiami padidėjusio spaudimo efektui. Neseniai atlika Italijos mokslininkų studija nustatė, jog kavos gėrimas gali šiek tiek padidinti chroniškos hipertonijos susiformavimą asmenims su padidėjusiu kraujo spaudimu.
Kavos vartojimas skatina padidintą kalcio pasišalinimą iš organizmo kartu su šlapimu. Didelis kavos suvartojimas (4 puodeliai) gali padidinti osteoporozės riziką, ypač moterims, per mitybą gaunančioms mažai kalcio.
Kofeino perteklius gali perkrauti centrinę nervų sistemą. Dideli kofeino kiekiai neigiamai veikia užmigimo procesą ir miego kokybę. Tačiau stebimi dideli individualūs kofeino poveikio miegui skirtumai. Nemažai žmonių geria kavą vakarais ir neturi jokių problemų su miegu. Tačiau kai kuriems žmonėms netgi mažas kavos kiekis prieš miega gali atitolinti užmigimo laiką.
Kai kurie žmonės išgėrę kavos kenčia nuo rėmens. Kava skatina gastroesofaginį refliuksą, arba rūgštaus skrandžio turinio patekimą į stemplę, tačiau ji nėra susijusi su dispepsija.
Kavoje esantis kofeinas yra silpnas diuretikas ir gali padidinti išsiskiriančio šlapimo kiekį. Tačiau šį efektą lengva kompensuoti išgeriant papildomą stiklinę vandens.
Ilgą laiką buvo manoma, jog nėštumo metu pora kavos puodelių per dieną yra saugu, tačiau naujausias tyrimas rodo, jog netgi kuklus kofeino kiekis gali padvigubinti moters persileidimo riziką.
Nors tyrimų rezultatai yra įvairūs, Amerikos akušerijos ir ginekologijos kolegija bei daugelis kitų akušerijos ir ginekologijos ekspertų rekomenduoja nėščioms moterims negerti daugiau kaip 1-2 kavos puodelių per dieną ar netgi jos visiškai atsisakyti nėštumo ir kūdikio maitinimo krūtimi metu.
Mažai kofeino turinti kava gali padidinti reumatinio artrito riziką. Mokslininkai mano, jog priežastis greičiausiai yra ne kofeino buvimas ar nebuvimas, o procesas, kurio metu kofeinas pašalinamas iš kavos gamybos metu. Galbūt artrito reakciją skatina pramoniniai tirpikliai.
Mažai kofeino turinčią kavą su reumatiniu artritu siejanti studija teigia, jog „moterys, kurios geria daugiau kaip tris puodelius arbatos per dieną, linkusios susirgti šia liga nei tos, kurios negeria arbatos“.
Kito tyrimo metu nustatyta, jog žmonėms, gėrusiems keturis ir daugiau puodelių kavos per dieną, rizika susirgti reumatiniu artritu buvo dvigubai didesnė, lyginant su tais, kurie jos gėrė gerokai mažiau.
Helsinkio (Suomija) Nacionalinio visuomenės sveikatos instituto mokslininkas Maarku Heliovaara ir jo kolegos išanalizavo beveik 19 tūkst. sveikų vyrų ir moterų duomenis - jie buvo pradėti stebėti aštuntojo dešimtmečio pradžioje ir buvo stebimi 15 metų.
Kavos mėgėjams dažniau susiformuodavo reumatinį artritą lemiantis veiksnys. Kol kas neaišku, kodėl kava gali būti su tuo susijusi. Dauguma tyrime dalyvavusių asmenų gerdavo plikytą kavą, o šiais laikais Suomijoje daug populiaresnė filtruota kava. Tikėtina, jog filtravimo metu iš kavos pašalinamas reumato susiformavimą lemiantis komponentas, teigia mokslininkai.
Kava bent jau yra mažiau toksiška ir daug sveikesnė nei dauguma cukrumi perkrautų angliarūgštės prisotintų gėrimų.
