„Visos mano dainos, kaip sakoma, parašytos krauju. Tokia esu: tikros emocijos, tikri išgyvenimai. Ir turiu stiprybės neišsižadėti jų, nenuplaukti paviršiumi, o taip galėjo nutikti dirbant su šiuo kūriniu ir jam skirtu vaizdo klipu“, – sakė R. Kaušiūtė.
Prieš metus sukurtą dainą ji parodė vienam, vėliau – kitam jaunosios kartos kompozitoriui, tačiau bendradarbiavimas nesusiklostė. Lengviausia būtų buvę sudvejoti daina, bet vietoj to tapo aišku, kad ji skirta kitokių patirčių turintiems klausytojams.
„Tai – kūrinys moterims, jau patyrusioms gyvenimo išbandymų: vienatvę, netektį. Tikiuosi, kad ji ne vienai suteiks paguodą bei katarsį. Dainoje ir daug šviesos.
Praėjus metams po tėčio mirties pajutau norą įsigilinti į save, apsivalyti, dvasiškai sustiprėti. Askezės troškimą jaučiu iki šiol. Pasinėriau į dainos kūrimą ir viskas aplinkui tarsi išnyko, tapo nebereišminga“, – patirtimis dalinasi R. Kaušiūtė, tėčio netekusi prieš trejus metus.
Ne mažiau jėgų ir ryžto pareikalavo ir dainai „Viena“ skirtas vaizdo klipas – pirmasis per beveik dvidešimties metų Rasos karjerą Lietuvos popscenoje.
Per šį laiką muzikinių vaizdo klipų kūrimo tradicijos, stilius, sklaidos kanalai stipriai keitėsi. Buvo metas, kai R. Kaušiūtė tam tarsi neturėjo tinkamos komandos, vėliau – dainos, lėšų, laisvo laiko. Bet kai jos aštuonmečiam mokiniui, lankančiam vokalo pamokas, tėvai sukūrė vaizdo klipą, Rasa nebeleido sau dvejoti.
„Kada, jei ne dabar? Taip, šis vaizdo klipas man kainavo labai daug. Gerokai daugiau, nei tikėjausi. Santaupas, vasarą ir ramų poilsį, bet buvo verta. Nėriau į visai naujas patirtis, pajutau aktorystės žavesį, montažo iššūkius. Labai įdomu“, – pasakojo dainininkė.
Vietą filmavimui – Karostos pakrantę Liepojoje, tarp forto griuvėsių – Rasa pirmąsyk pamatė „Facebook“, kai draugė pasidalino kelionių po Latviją akimirkomis. Užteko vienos nuotraukos ir R. Kaušiūtės mintyse susidėliojo būsimo vaizdo klipo vizija: viena, tarp sugriautų namų, be tvirto pagrindo po kojomis.
Įgyvendinti ją ėmėsi operatorius Vladislav Vinskowski iš Estijos bei Lietuvoje gyvenantis italas fotografas Stefano Ruffini. Savo grožį R. Kaušiūtė patikėjo vizažistei Viktorijai Belekovai.
„Turėjome tam tik vieną dieną. Rizikavome – staiga prasidėjęs lietus būtų nuplovęs visus mūsų planus. Bet viskas ėjosi puikiai. Operatorius mane lyg karalienę nešė ant rankų per vandenį, kad nesušlapusi pasiekčiau legendinius laiptus jūroje. Buvau vienais apatiniais, suknelę iš 20 metrų šilko apsivyniojusi aplink kaklą“, – skambiu juoku šią akimirką palydi Rasa.
Visai kitos emocijos gaubė po to, kai likus jūroje, aukštai ant betono laiptų, jai ėmė svaigti galva ir sukaustė aukščio baimė. Pamažu ją pavyko užgniaužti.
Nauji iššūkiai laukė montažinėje. Atvaizdas ekrane R. Kaušiūtės iš pradžių visai nedžiugino: „Buvau geresnės nuomonės apie save. Paskui nusiraminau. Priėmiau save tokią, kokia esu. Labai džiaugiuosi ši patirtimi“.
Dėl stipresnio įspūdžio, klipe dainininkė nusprendė „paslėpti“ savo vizitinę kortelę – ugninius plaukus, mėtinės šilko suknelės atspalvius ir pasirinkti juodai baltą vaizdą.
R. Kaušiūtė dėkinga draugams, prisidėjusiems prie galutinio rezultato: pianistui Daumantui Slipkui, aranžavusiam kūrinį ir įgrojusiam fortepiono partiją, simfoninio orkestro muzikantui Tomui Ramančiūnui, papildžiusiam dainą išskirtinės, 200 metų senumo violančelės skambesiu. Kolega, grupės „Hot Mamazz“ gitaristas Arūnas Sabukas pasirūpino galutiniu dainos suvedimu, o šios grupės vokalistė Alevtina Gujienė lyg lakmuso popierėlis konsultavo garso natūralumo bei kultūros klausimais.
„Pasakysiu tiesiai – visus tris mėnesius, kol dirbau su šia daina ir vaizdo klipu, buvau bjauri. Siekiau savo ir, atrodė, nebežinau, ko noriu. Bet nenorėjau išduoti savęs. Dabar jaučiuosi rami. Tikiuosi, ir mano kūrybos gerbėjai jaus malonumą – klausyti ir žiūrėti“, – sakė R. Kaušiūtė.
