"Gazpromo" kontroliuojama UAB "Kauno termofikacinė elektrinė" pranešė šiluma aprūpinančiai savivaldybės bendrovei AB "Kauno energija" vienašališkai sustabdanti tolesnes investicijas į, jų pačių žodžiais tariant, "... ties kritine eksploatavimo riba" esančia elektrine - pagrindine Kauno miesto šilumos tiekėja.
Artimiausiu metu meras ketina kreiptis į Vyriausybę, Generalinę prokuratūrą, Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Valstybės kontrolę, kad "ginant viešąjį interesą būtų ištirtas 2003 metais sudarytas "Kauno energijos" ir Kauno termofikacinės elektrinės turto pirkimo-pardavimo sandoris ir to sandorio sudarymo aplinkybės".
Kauno miesto savivaldybė yra pagrindinė "Kauno energijos" akcininkė. Jos teisė reikalauti iš "Kauno energijos" nedelsiant pasiaiškinti, kokių veiksmų imamasi, kad būtų garantuotas sklandus šilumos tiekimas ir užtikrinti Kauno miesto šilumos vartotojų interesai.
Nagrinėjant arbitražiniame teisme kilusį ginčą dėl UAB "Kauno termofikacijos elektrinė" įsipareigotų, tačiau nepadarytų investicijų, šio teismo sprendimu konstatuota, kad jų atlikta tik už 43,72 mln. litų, o pagal pirkimo pardavimo sutartimi aptartas perspektyvas vien 2003-2008-ųjų metais turėjo būti investuota 162,2 mln. litų, o nuo 2009-ųjų iki 2017-ųjų - 237,8 mln. litų.
"Kauno energijos" stebėtojų tarybos pirmininkas Jonas Koryzna Eltai sakė, kad būtina pasirūpinti miesto žinioje turėti bent apie 200 megabatų galios energijos šaltinį. To reikia, kad galėtume bent vasarą patenkinti miesto šilumos poreikius. Kai "Gazpromo" atstovai pralošė arbitražo teisme ir pareiškė, kad nesiruošia toliau investuoti, savivaldybė negali abejingai laukti, kas toliau bus. Reikėtų renovuoti pramonines "Inkaro", Šilko elektrines, sustiprinti bazę Petrašiūnų elektrinėje, nes šildymo sezono metu, pasak J. Koryznos, 200 megabatų galios užtektų, tuo tarpu prasidėjus žiemai ir intensyviam metų sezonui, tokio energijos kieko užtektų tik išsaugoti nesusprogusius radiatorius.
