Kauno miesto taryba ketvirtadienį (09.11) patvirtino darbo grupę, kuri spręs naujų kapinių kūrimo ir krematoriumo vietos parinkimo klausimus.
Kaip BNS teigė Kauno savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Vaičiūnas, miesto kapinėse sparčiai mažėja ploto, kur galima laidoti mirusius kauniečius.
"Didžiausiose Karmėlavos kapinėse, užimančiose daugiau kaip 40 hektarų plotą laisvų vietų laidojimui liko tik 2 metams, o toliau plėsti šių kapinių negalima", - sakė valdininkas.
Pasak jo, naujos kapinės greičiausiai bus kuriamos už Rokų gyvenvietės, 18 kilometrų nuo Kauno.
"Savivaldybė šių metų biudžete numatė skirti 400 tūkst. litų žemės iš savininkų išpirkimui ir kapų įrengimui", - kalbėjo A. Vaičiūnas.
Naujos kapinės užimtų 20-40 hektarų plotą.
Savivaldybės duomenimis, Kaune kasmet palaidojama apie 3 tūkst. mirusiųjų. Mirę miesto gyventojai laidojami 14 kapinių, o iš viso Kaunui priklauso 25 kapinės.
A. Vaičiūno teigimu, ketvirtadienį sudaryta darbo grupė taip pat spręs, kur mieste statyti krematoriumą.
"Kol kas realiausia vieta yra Taikos prospektas, netoli Kauno elektrinės, nes krematoriumo krosnis sunaudoja daug dujų, todėl ją patogiausia statyti prie magistralinių dujotekio tinklų", - aiškino valdininkas.
Pasak jo, krematoriumo statyba ir valdymas greičiausiai bus atiduotas į privačias rankas. A. Vaičiūno žiniomis, krematoriumo krosnis kainuoja apie 1 mln. litų.
Šį trečiadienį Vyriausybė patvirtino ir Seimui pateikė svarstyti Kremavimo įstatymo projektą.
Lietuva - viena iš nedaugelio valstybių, kur ligi šiol mirusieji nėra kremuojami. Visose kaimyninėse šalyse - Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Baltarusijoje - kremavimo paslaugos jau teikiamos.
Tikimasi, kad palaikų kremavimas padės išspręsti laidojimo vietų stygiaus problemą.
BNS
