Tai gali paskatinti įgūdžių stokojančius tėvus ar globėjus trūks plyš neįsileisti vaiko teisių gynėjų į namus taip vengiant vaikų paėmimo. Vaiko teisių gynėjai visuomet į pagalbą gali pasitelkti policiją, bet policija į namus nesilaužia, jei nėra teisinio pagrindo arba jei kieno nors gyvybei bei sveikatai negresia realus pavojus.
Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė panaikino žemesnės instancijos teismo leidimą paimti iš Vilčinskų tris vaikus – 9-erių, 7-erių ir 5-erių metų amžiaus, nors buvo nurodoma, kad vaikai sistemingai nelankė mokyklos ir darželio, turėjo sveikatos ir ugdymosi iššūkių, tėvai neturėjo dokumentų ir nesutiko priimti socialinių paslaugų.
Teismo motyvas – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pirma vaikus turi paimti ir tik paskui vaikui kreiptis į teismą, o šiuo atveju pirmiau kreiptasi į teismą, tik paskui vaikai paimti ir apgyvendinti paslaugų centre „Pastogė“. Kauno apylinkės teismo leidimas paimti vaikus iš Mindaugo ir Ingos Vilčinskų gautas 2023 m. gegužės 30 dieną, o vaikai vaikų gerovės centre „Pastogė“ buvo apgyvendinti nuo birželio 1 dienos.
Praktikoje taip nutiko dėl to, kad Vilčinskai nebendradarbiavo su tarnybomis, nesudarė sąlygų pabendrauti su vaikais bei išklausyti jų nuomonės, nepriėmė paslaugų, nebuvo jokios galimybės nustatyti laikinosios priežiūros, kai vaikai apgyvendinami su emociškai artimais žmonėmis ir stengiamasi padėti šeimai, kad ji pati galėtų auginti vaikučius.
Teismas žiūrėjo tik į procedūrą
Vilčinskų atvejis yra antrasis Lietuvoje, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai neturėjo galimybių įprastai apsaugoti vaikų interesus, todėl pirmiau kreipėsi į teismą ir tik paskui paėmė vaikus, nors Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir Civiliniame kodekse nurodoma, kad nustačius vaiko apsaugos poreikį, vaiko teisių gynėjai paima vaiką iš tėvų ir per 3 darbo dienas kreipiasi į teismą.
Pirmas atvejis nutiko 2019 metais, kai nepilnamečiams vaikams buvo paskirta laikinoji globa globėjų šeimoje, bet savo vaikus lankydama mažylių biologinė motina pastebėjo, jog vaikai yra purvini, matyti mušimo požymių. Biologinė mama apie viską pranešė vaiko teisių gynėjams, todėl vaikučius jau reikėjo paimti iš globėjos, tik šioji elgėsi neadekvačiai – neįsileido nei vaiko teisių gynėjų, nei policijos, nesutiko bendradarbiauti ar leisti apklausti vaikų.
Vaiko teisių atstovai kreipėsi į teismą prašydami leisti paimti vaikus iš globėjos ir Vilniaus miesto apylinkės teismas tokį leidimą suteikė. Kadangi globėja nieko neįsileido į savo namus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kreipėsi į antstolę, bet šioji nurodė, kad minima teismo nutartis nėra pavesta vykdyti antstoliui.
Vilniaus apygardos teismas patvirtino žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl leidimo paimti vaikus iš globėjos, bet byla nukeliavo iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Šio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Birutės Janavičiūtės, Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės, 2020 metais nurodė, kad vaiko teisių specialistai negali laukti – įžvelgdami pavojų vaikui jie turi skubiai paimti vaiką, prireikus gali pasitelkti policijos pareigūnus, bet negali kreiptis išankstinio teismo leidimo dėl vaiko paėmimo.
Vilčinskų atveju Kauno apygardos teismas pasirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi bei pasisakė tik dėl procedūros, bet visiškai nežiūrėjo bylos esmės – ar vaikų interesai buvo pažeisti, ar ne. Kitaip tariant, vaikai buvo atiduoti tėvams, kurie neigia Lietuvos Respublikos institucijas, neleido vaikų į mokyklą, neužtikrino jų rūpinimosi sveikata, įvertinus tik procedūrinį elementą.
Neoficialiai teigiama, kad šioje situacijoje nenutiko nieko dramatiško, nes Mindaugas ir Inga Vilčinskai jau buvo sutikę bendradarbiauti su valstybės institucijomis, priimti pagalbą, todėl procesas vis tiek judėjo prie to, kad vaikai būtų buvę grąžinami tėvams dėl jų daromos pažangos.
Su Vilčinskais dirbęs advokatas Erikas Rugienius portalui tv3.lt sakė, kad įstatymo procedūrų laikymasis vis tik yra esminis teisinės valstybės bruožas. Teisininkas džiaugėsi, kad Kauno apygardos teismas kruopščiai pažvelgė į visą procesą ir priėmė Vilčinskams naudingą sprendimą.
„Procedūra yra vienas iš pagrindinių dalykų. Procedūros buvo neįvykdytos ir tarnyba priėmė kraštutinį sprendimą – paimti vaikus. Tai palaukite, kam tada tos procedūros reikalingos? Jos reikalingos, kad būtų išsiaiškinta, ar tikrai reikia imtis kraštutinių priemonių. Aš manau, kad šiuo atveju buvo pasielgta pernelyg instinktyviai ir emocionaliai. Procesas tam ir yra nustatytas, kad būtų įvertinti visi etapai. Mes dabar turime situaciją, kad ne visi procesai buvo įvykdyti“, – pasakojo E. Rugienius.
„Šioje vietoje Kauno apygardos teismo sprendimas turi ir prevencinę funkciją: kad institucija žiūrėtų atidžiau. Aš suprantu, ten žmogiškieji resursai galbūt yra nepakankami, bet čia jau kitas klausimas. Bet kad teismo sprendimas turi prevencinę galią, tai tikrai. Net neabejoju, kad institucija dabar sprendžia, kur padarytos spragos ir kaip tą klausimą spręsti ne tik teisiniu lygmeniu, bet ir socialiniu. Pavyzdžiui, galbūt spręs klausimą, kaip stipriau bendradarbiauti su tėvais. Na, požiūris tėvų yra vienoks, bet tai negali būti stigma“, – pridūrė teisininkas.
Prireiks keisti įstatymą
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė teigia, kad ministerija greičiausiai turės inicijuoti įstatymų pataisas, leidžiančias vaiko teisių gynėjams kreiptis į teismą pirmiau nei vaikas paimamas, ypač tais atvejais, kai tėvai ar globėjai neįsileidžia vaiko teisių gynėjų, o policija nemato pagrindo laužtis į namus prievarta.
Panašiai svarstė ir vienas su panašaus pobūdžio bylomis dirbantis teisėjas, pageidavęs neatskleisti pavardės. Pasak teisėjo, šiuo atveju susidarė teisinio reguliavimo spraga, kurią būtų gerai ištaisyti.
„Čia yra teisinio reguliavimo spraga. Kai buvo rengiamas įstatymas, nebuvo fiksuota, kuriais atvejais galima kreiptis į teismą prieš vaiko paėmimą, ten viskas suformuluota taip, kad kreipiamasi jau po paėmimo. Ir teismas, vadovaudamasis esamu reglamentavimu, pasakė, kad pagal tokį reguliavimą negali būti išankstinio kreipimosi, o tik post factum. Sakyčiau, kad reikėtų keisti įstatymą, jog esant ypatingoms sąlygoms būtų galima kreiptis į teismą dėl išankstinio leidimo“, – svarstė pašnekovas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba sako, kad susidariusi padėtis tikrai nėra tradicinė, o Kauno apygardos teismo nutartis įnešė sumaišties, kaip reaguoti į vaiko teisių pažeidimus tais atvejais, kai tėvai ar globėjai atsisako įsileisti vaiko teisių gynėjus, nebendradarbiauja.
„Šis teismo sprendimas iš tiesų nustebino bei įnešė sumaišties ir klausimų dėl tolimesnio vaiko teisių gynėjų reagavimo, ypač sudėtingais atvejais, kai tėvai atsisako ne tik bendradarbiauti, bet ir kontaktuoti, įsileisti vaiko teisių gynėjus. Tad manome, kad šiuo klausimu tikrai yra svarbu diskutuoti tiek su socialiniais partneriais, tiek su ministerija dėl galimų teisės aktų keitimų, padėsiančių apsaugoti vaikus“, – teigia tarnybos komunikacijos vadovė Alina Žilinaitė.
Palengvinimas tiems, kurie nenori bendradarbiauti?
Su Vilčinskais dirbęs teisininkas E. Rugienius sutiko, kad teismams įtvirtinus precedentą, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pirma turi apsaugoti vaiką, o tik paskui kreiptis į teismą dėl tokio veiksmo sankcionavimo, gali pasitarnauti tiems žmonėms, kurie nenori bendradarbiauti su vaiko teisių gynėjais.
Tokiu atveju, vengdami vaikų paėmimo, įgūdžių stokojantys tėvai ar globėjai gali neatverti durų, vaizduoti, jog jų nėra namuose, o Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai tikrai nelauks visą dieną.
„Yra racijos šitoje vietoje, bet kol kas teisės aktai sukonstruoti kitaip. Aš suprantu, kad specialistai nelauks visą dieną, nepastatys sargybinio prie durų, bet tada tą klausimą reikia spręsti teisėtais būdais“, – nurodė E. Rugienius.
Pasak advokato, vaiko teisių gynėjai ir kitos tarnybos apskritai turėtų dėti daugiau pastangų susitarti su vaikų tėvais taikiais būdais, kad šeimai būtų suteikiama pagalba ir kad vaikai iš šeimų būtų paimami tik kraštutiniais atvejais.
Primenama, kad Mindaugo ir Ingos Vilčinskų vaikai iš šeimos buvo paimti, nes mažieji nelankė mokyklos ir darželio, nebuvo rūpinamasi vaikų socializacija. Tėvai neturėjo asmens tapatybės dokumentų, todėl Kauno miesto savivaldybė negalėjo jiems skirti nei socialinės pašalpos, nei paramos mokyklinukams. M. Vilčinskas nepriėmė savivaldybės socialinių darbuotojų pagalbos, atvykęs į įvairias įstaigas filmuodavo, šūkaudavo, žemindavo darbuotojus, aiškino, kad neturi pilietybės, nepriklauso Europos Sąjungai, siūlė kreiptis į Prezidentūrą.
Kai vaikai buvo paimti iš tėvų ir apgyvendinti centre „Pastogė“, tėvai bei vyriausias pilnametis brolis Jonas galėjo matytis su mažyliais, bet paskui pora nutarė pasiimti savo vaikus ir pabėgti į Baltarusiją, tik nesėkmingai. Pasienyje juos sustabdė Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nes Vilčinskai norėjo kirsti sieną neleistinoje vietoje ir pateikė netikrus asmens dokumentus.
Viešumoje Vilčinskai priskiriami vadinamiesiems suverenams, kurie nepripažįsta valstybės institucijų, neturi dokumentų, raštuose, kuriuos talpina „Telegram“ kanale, M. Vilčinskas save vadina „gyvu vyru“ ir Mindaugu Vidimanto, tai yra pagal rusišką tradiciją, kai nurodomas vardas ir tėvavardis.
