„Mano tikslai yra, kad akademinėje institucijoje būtų laikomasi įstatymo, ir procedūros būtų atliekamos teisėtų institucijų, kurių teisėtumas atitinka Lietuvos įstatymus“, – per teismo posėdį kalbėjo J.Pundzius.
Jis pats kandidatavo į LSMU rektoriaus pareigas, tačiau rinkimų išvakarėse pranešė kandidatavimą sustabdantis.
Jo atstovas pridūrė, kad J.Pundzius taip pat siekia dalyvauti sąžininguose universiteto rektoriaus rinkimuose, kurių kandidatu jis buvo pripažintas.
Paskelbti garso įrašai
Sprendimą sustabdyti savo kandidatūrą J.Pundzius grindė abejonėmis, ar rektorių renkanti Taryba yra teisėta.
Kauno apylinkės teismo duomenimis, J.Pundzius teismo prašo negaliojančiu ir neteisėtu pripažinti rugsėjo 18 dienos LSMU tarybos nutarimą dėl Remigijaus Žaliūno išrinkimo universiteto rektoriumi. Taip pat buvo siekiama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti universitetui sudaryti darbo sutartį su R.Žaliūnu, tačiau teismas nusprendė šio prašymo netenkinti.
Trečiaisiais asmenimis byloje patraukta taip pat LSMU rektoriaus rinkimuose dalyvavusi Irena Misevičienė bei LSMU rektoriumi išrinktas R.Žaliūnas, jis į posėdį neatvyko.
Ketvirtadienį teismas nusprendė prašyti LSMU pateikti posėdžio, kurio metu buvo išrinktas rektorius, viešos ir neviešos dalių garso įrašus.
Pasak J.Pundziaus advokato, sprendimas neteikti jo kandidatūros balsavimui dėl rektoriaus galėjo būti neteisėtas, nes J.Pundzius savo kandidatūros neatsiėmė, o tik sustabdė savo dalyvavimą – įrašas esą padėtų šią aplinkybę nustatyti.
Nemalonu teistis su universitetu
Universiteto atstovo teigimu, J.Pundzius nepristatė savo programos posėdyje, kuriame buvo renkamas rektorius, ir paliko salę, todėl jo kandidatūra laikoma atsiimta.
Teisėjai paklausus, ar teisme dalyvaujančios šalys nesvarstytų galimybės ginčo išspręsti taikiai, J.Pundzius teigė, kad nors jam nemalonu teistis su universitetu, kitos išeities nemato.
„Mano visi veiksmai iki teisminio nagrinėjimo buvo nukreipti (...), kad būtų išspręsti klausimai viduje, nekeliant to į teisminį lygmenį. Tačiau aš nesulaukiau jokio atsako ir todėl mes esame čia“, – sakė J.Pundzius.
Panašios nuomonės laikėsi ir LSMU atstovas, kurio vertinimu, sunku įsivaizduoti taikos sutartį, kai sprendžiamas klausimas dėl sprendimo galiojimo arba negaliojimo. Tačiau abi pusės pabrėžė, kad tikslo bylinėtis neturi.
Kitas teismo posėdis numatytas vasario 3 dieną.
Tyrimas – didelės apimties
LSMU rektoriumi rugsėjo 18 dieną perrinktas profesorius R.Žaliūnas. Jis šiam universitetui vadovauja nuo 2010 metų. Prieš tai R.Žaliūnas vadovavo ir Kauno medicinos universitetui, kuris po susijungimo su Lietuvos veterinarijos akademija tapo LSMU.
Tyrimą „dėl LSMU Tarybos ir Senato teisės aktų“ yra pradėjusi ir Akademinės etikos kontrolieriaus tarnyba. Daugiau detalių apie šį tyrimą tarnyba neteikia, nes jis nebaigtas. Šiai tarnybai skundą pateikė trečioji kandidatė rektoriaus rinkimuose profesorė I.Misevičienė.
Kaip BNS ketvirtadienį informavo Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba, tyrimas dėl LSMU yra didelės apimties, be to, tiriant šią situaciją atliekami ir kitų aukštųjų mokyklų Tarybų tyrimai.
„Šio skundo medžiagos apimtis yra išties nemaža. Atsižvelgdamas į aplinkybes, kontrolierius ėmėsi tyrimo dėl valstybinių aukštųjų mokyklų Tarybų sudarymo po 2012-04-24 Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo redakcijos statistinei informacijai gauti. Daroma prielaida, kad LSMU atvejis nėra vienintelis, todėl tiriamos ir kitų valstybinių aukštųjų mokyklų tarybų sudarymo aplinkybės. Taip pat Kontrolierius kreipėsi į įstatymo leidėją, kad šis pateiktų savo išaiškinimą dėl pasikeitusių nuostatų, susijusių su Tarybų sudarymu“, – rašoma tarnybos atsiųstame atsakyme.
Pasak tarnybos atstovų, gavus ir išnagrinėjus informaciją dėl kitų valstybinių aukštųjų mokyklų Tarybų sudarymo, kontrolierius kuo skubiau priims sprendimą dėl LSMU atvejo.
