Kauno miesto savivaldybės taryboje sudaryta Privatizavimo komisija penktadienį iš naujo mėgins derėtis su savivaldybei priklaususių 51 proc. „Stoties turgaus“ akcijų pardavimo konkursą praėjusių metų vasarį laimėjusiu, bet pinigų už jas iki šiol nesumokančiu pirkėju iš Marijampolės - bendrove „Vilputa“.
„Vilpustos“ atstovai jau išreiškė pageidavimą apie 9 mln. litų sumą už šį pirkinį sumokėti per kelerius metus dalimis, siūlydami šiuo metu savivaldybei pasitenkinti tik konkurso dalyvio užstatu, gautu iš akcijų pirkėjo, - 100 tūkstančiu litų. Jų teigimu, bankai firmai nesuteikia kredito, ir laiku atsiskaityti įmonė neturi jokių galimybių.
Vienas iš Privatizavimo komisijos narių Kęstutis Mikėnas Eltai aiškino, jog savivaldybei šiais finansiškai sunkiais laikais verčiau priimti tokį pasiūlymą, negu pripažinti, kaip reikalauja įstatymas, akcijų pardavimo konkursą neįvykusiu ir skelbti jį iš naujo.
„Tik reikėtų surašyti tvirtą sutartį, kurioje būtų aiškūs pirkėjo įsipareigojimai ir pasekmės, jeigu jis jų nevykdytų. Bet jeigu reikės naujo konkurso, „Stoties turgaus“ priklausomybė dar dešimt metų bus neaiški. Ir svarbiausia, kad šis turgus ilgai neturės normalaus šeimininko, toliau gadins Kauno vaizdą, nes niekam nerūpi jo tinkamai sutvarkyti“, - sakė K. Mikėnas.
ELTA primena, kad turėdama 51 proc. „Stoties turgaus“ akcijų, savivaldybė jokios lemiamos įtakos jo valdyme neturi, nes sprendimai priimami dviem trečdaliais akcininkų balsų.
Miesto valdžia rūpintis senuoju turgumi prie Kauno geležinkelio stoties, M. K. Čiurlionio gatvėje, pradėjo vos atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę. Jį reorganizavus, dalį turgaus akcijų įsigijo ir kai kurių tuometinių Kauno savivaldybės atstovų artimieji. Netrukus buvo pradėta naujos prekyvietės statyba gretimoje Šiaulių gatvėje. Planuota „Stoties turgų“ iškelti ir jo vietoje įrengti skverą. Deja, pritrūkus lėšų, visi planai žlugo: turgaus statybos nutrūko, keliolika metų nejudinami statiniai jau virto griuvėsiais. Per tą laiką turgaus akcininkai (privatininkai) nuolat ragino savivaldybę suteikti garantą statybų pabaigimui reikalingoms banko paskoloms, bet ši atsisakydavo rizikuoti biudžeto lėšomis komercinio objekto labui. Savivaldybė nusprendė atsisakyti jos turimų turgaus akcijų, bet tuoj pat sulaukė pasipriešinimo.
Kelerius pastaruosius metus vyko savivaldybės ginčai su prekiautojais, kurie reikalavo, kad savivaldybė jiems už dyką atiduotų turgaus akcijas. Vyko protesto akcijos, bylinėtasi teisme. Galop savivaldybė atgavo savo teisę pasielgti su akcijomis taip, kaip miesto politikams atrodė protingiau.
Praėjusių metų žiemą pardavusi turgaus akcijas savivaldybė netrukus susilaukė naujos bylos, nes konkursą pralaimėjęs „Urmo“ prekybos miestelis siekė anuliuoti jo rezultatus. Kol vyko bylinėjimasis, turgaus akcijų privatizavimo procesas buvo pristabdytas. Nepajuda jis ir dabar.
Šį pavasarį byla baigėsi ieškovo nenaudai: ieškinys atmestas. Nepaisant to, akcijų pardavimo konkursą laimėję kiti verslininkai neskuba „dėti ant stalo“ suderėtos sumos. Ir pasitraukti „iš žaidimo“ nenori, nes būtų gaila prarasti užstatui sumokėtus 100 tūkstančių litų.
Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo Raimondo Mačikėno teigimu, pinigų už turgaus akcijas savivaldybei tikrai labai reikia. Kol kas Privatizavimo fonde, kurio lėšos naudojamos kauniečių socialinėms, švietimo, kultūros reikmėms tenkinti, visai tuščia, o tai, kas būtų padaryta, gavus milijonų, seniai suplanuota.
Pastaruoju metu savivaldybės privatizuojamais objektais pirkėjai apskritai nesidomi. Skelbiami nekilnojamojo turto pardavimo aukcionai pirkėjų neprivilioja. Neseniai pavyko parduoti tik nedideles vieno namo pusrūsyje esančias patalpas, už kurias savivaldybei sumokėta apie 50 tūkstančių litų.
