Kauno miesto savivaldybė toliau ieško būdų riboti naktinę prekybą alkoholiu. Miesto meras Akreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) bei Kauno apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą (VPK), prašydamas konkrečios informacijos apie naktimis prekiaujančių parduotuvių, pasivadinusių barais ar kavinėmis, daromą neigiamą įtaką kauniečiams.
Alkoholio kontrolės įstatymas numato, kad Savivaldybės taryba, atsižvelgdama į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendruomenių ar kitų institucijų nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti prekybos alkoholiu laiką. Taryba, gavusi pagrįstų argumentų, gali svarstyti alkoholio prekybos laiko ribojimo klausimą konkrečiai prekybos vietai.
Nuo 2009 m. pasikeitus Lietuvos Respublikos teisės aktams, reglamentuojantiems mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais, uždrausta jais prekiauti po 22 val. mažmeninės prekybos įmonėse.
Įstatymo pakeitimas sumažino mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais apyvartą šiose įmonėse, todėl daugelis verslininkų suskubo pakeisti parduotuvių veiklos rūšį, tačiau padarė tai tik formaliai. Šiose parduotuvėse buvo įsteigti viešojo maitinimo vienetai (barai), kurie įgijo teisę prekiauti (pardavimo būdas - gerti vietoje ir išsinešti) alkoholiniais gėrimais visą parą. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymą, viešojo maitinimo įmonėse prekybos alkoholiu laikas neribojamas. Nevienareikšmiškai galimos traktuoti teisės aktų nuostatos išprovokavo žemesnio lygio viešojo maitinimo įmonių (barų, bistro, užkandinių ir pan.), dirbančių per naktį, kūrimąsi.
Naktimis paprastai prekiaujama per langelį, parduodant alkoholinius gėrimus išsinešti. Asmenys, įsigiję svaigalų, dažniausiai geria šių barų prieigose. Prekybos alkoholiu vietos paprastai sukuriamos intensyvaus eismo gatvėse, šalia gyvenamųjų rajonų ar jų viduje, kur pirkėjų gali naktį daugiau tikėtis. Todėl žmonėms kyla daug nepatogumų dėl nakties metu atvykstančių neblaivių pirkėjų, jų keliamo triukšmo, ginčų ar konfliktų.
