Senų šunelių namuose gyvūnai ne tik turi atskirus kambarius su televizoriais, o ir primontuojamus ratukus, tiems atvejams, kai savom kojom po lauką lakstyti jau nebegali.
Štai čia trylikos metų Leticija. Kalytė savo senatvę pasitinka ne mylimų šeimininkų glėbyje, o pasenusių šunų prieglaudoje. Šis šunelis bejėgis ir išsekęs buvo rastas šalia kelio, maža to, nevaldantis užpakalinių kojų.
Gyvūnų globėjai judėti mėgstančiam šuneliui sugalvojo išeitį – ratukus vietoje užpakalinių kojyčių. Tokiu būdu Leticija gali pasivaikščioti kieme, pabūti su kitais likimo draugais.
„Lesės“ gyvūnų globos namuose Kauno rajone glaudžiasi dešimtys vienišų, pasenusių ir niekam nereikalingų keturkojų: aklų, vos paeinančių, sergančių įvairiomis senatvės ligomis.
Kaip sako, gyvūnais prieglaudoje besirūpinanti Eglė, dauguma šunelių yra tiesiog palikti likimo valiai dėl senatvės, ir labai tikėtina, kad kitų namų šie senjorai niekada nebesuras, mat nedažnas ryžtasi į namus atsivesti seną ir sergantį keturkojį.
Šiuose šunelių senjorų namuose gyvūnai sulaukia net ir dvidešimties metų. Gyvena šuneliai kaip tikruose namuose, turi lovas ir netgi televizorius. Kiekvienas rytas šiuose namuose prasideda peržiūrint šunelius ir patikrinant, ar jie gali paeiti, ar kvėpuoja, ar dar turi jėgų, ar neapako.
Išsamiau žiūrėkite TV3 reportaže:
