Kauno rajono savivaldybėje iš anksto mėginama išsiaiškinti gyvenamąsias vietoves, kurioms gali grėsti ekstremalus įvykis - potvynis.
Savivaldybės administracijos direktorius Vytas Bancevičius kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą ir paprašė pateikti informaciją apie Nemuno, Neries ir Nevėžio upių ruožus, kuriuose prognozuojamas didelis arba vidutinis pavojus. Agentūra yra parengusi potvynių rizikos valdymo projektą, todėl gali pateikti savivaldybei duomenų apie upių vandens gylį, apsaugos būdus ir priemones, kaip sušvelninti galimas potvynio pasekmes.
Ypač dėl galimos prastos situacijos pavasario polaidžio metu baiminasi pernai per potvynį nukentėję Radikių sodų bendrijos gyventojai. Todėl iš anksto paprašė savivaldybės pagalbos ir patarimų, kaip išvengti pavojaus.
Kauno rajono savivaldybėje surengtas posėdis, į kurį pakviesti specialistai - Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto dekanas Antanas Dambrauskas, Kauno aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono aplinkos inspektorius Giedrius Valiukevičius. Kartu aptarta, ką realiai reikėtų daryti sodininkų bendrijai, kad galimi potvyniai ateityje nesuniokotų gyventojų turto ir nepažeistų aplinkos.
Sodininkų bendrijos atstovų Algirdo Čepulio ir Arvydo Makausko teigimu, kiekvieną pavasarį pagrindinė kliūtis Neries vandenims normaliai pratekėti polaidžio metu yra salos, kur kaupiasi ledų sangrūdos. Jie siūlė salas pašalinti. Toks siūlymas nesulaukė gamtosaugininkų pritarimo.
Pasitarime buvo akcentuota, kad nuo potvynio Radikių sodininkų bendriją anksčiau saugodavo pylimas, tačiau jį kažkas išardė. Specialistų nuomone, pylimą reikėtų atstatyti. Žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto dekanas A. Dambrauskas pažadėjo savivaldybei studentų pagalbą - jie galėtų išmatuoti ir įvertinti pylimo altitudę.
