Spalio 24 ir 25 d. Kauno valstybinis muzikinis teatras kviečia į ne tik spektaklio, bet ir naujo žanro premjerą - Kauno operetę “Kipras, Fiodoras ir kiti”. Mintis parašyti veikalą apie tarpukario Kauno menininkų brolijos bohemą kilo kompozitoriui Giedriui Kuprevičiui, kuris naujojo sceninio muzikinio veikalo libretą pasiūlė parašyti Herkui Kunčiui.
Abu menininkai priėjo vieningą išvadą, kad tai turėtų būti mėgstamiausias kauniečių muzikinis žanras - operetė, bet ne tokia, kokią yra įpratę matyti, o interpretuota naujai - perteikianti prieškario Kauno dvasią.
H. Kunčiaus libreto siužetui pretekstu tapo prieš 70 metų Kaune viešėjusio garsaus rusų boso Fiodoro Šaliapino gastrolės ir jo meninė draugystė su mūsų garsiausiu dainininku Kipru Petrausku. Spektaklyje autoriai pabandė praskleisti istorijos uždangą ir pažvelgti į ryškiausių tarpukario Kauno menininkų brolijos atstovų gyvenimo puslapius, vadovėliuose ir biografiniuose leidiniuose dėl suprantamų priežasčių neafišuotus, bet išlikusius bendražygių bei gerbėjų atsiminimuose ir jau tampančius legendomis. Prieškario bohemos keliais ir klystkeliais žiūrovus ves dvi spalvingos asmenybės - Kipras ir Fiodoras.
Veiksmas rutuliojasi apie svarbiausias to laikotarpio kultūrinio elito būrimosi vietas - Valstybės teatrą, Laisvės alėją, Konrado kavinę, Meno mokyklą, Maironio svetainę.
Statyti tokio siužeto kūrinį yra pakviestas puikiai nepriklausomybės Kauno gyvenimą išmanantis menininkas režisierius Gytis Padegimas. Operetė “Kipras, Fiodoras ir kiti” yra pirmasis režisieriaus G. Padegimo darbas Kauno muzikiniame teatre ir iš dalies tai yra jo svajonės išsipildymas, nes jis seniai puoselėja norą statyti operą.
Kauno operetę diriguos Virgilijus Visockis, pastaraisiais metais vis dažniau tampantis kompozitoriaus G. Kuprevičiaus muzikos interpretacijų bendražygiu. Tarpukario dvasią atspindės dailininkės Birutės Ukrinaitės sukurtas puikus spektaklio scenovaizdis, o pilnam to laikmečio Kauno vaizdui susidaryti padės Emanuelio Ryklio kuriama vaizdo projekcijų žaismė. Visą šurmuliuojančią ir itin gausią artistų kompaniją, parsikūnijusią į prieškario menininkus, scenos judesiu suvaldė choreografas Andrius Kurienius.
Šiame pastatyme užimta beveik visa solistų trupė, kviečiami ir vilniečiai, dalyvaujantys muzikinio teatro spektakliuose, nemažai vaidmenų turi ir choro artistai. Vien personažų yra daugiau nei trisdešimt.
Kauno operetės pastatymo meno vadovas Gintas Žilys, drąsiai pasiūlęs Muzikinio teatro sceną šiam sumanymui įgyvendinti, šį spektaklį vadina eksperimentiniu. Vien jau tai, kad žanro apibūdinime daugelis pamatę žodį “operetė”, turėtų tikėtis tradicinės meilės intrigos.
Kauno operetėje išsiverčiama be privalomo meilės trikampio. Ramindamas visus, kurie įtaria, kad spektaklyje norima šaipytis iš garsių, nusipelniusių Lietuvos kultūrai pavardžių, G. Žilys sako, kad padorūs žmonės negali šaipytis iš ano meto kūrėjų. Tiesiog visi jie buvo talentingi, įdomūs menininkai, išsiskiriančios ir spalvingos asmenybės, sugebėjusios stebinti mus ne tik savo talentais, bet ir mokėjimu išradingai linksmintis. O ši naujoji Kauno operetė ir bandys pažvelgti į juos nūdienos žvilgsniu.
Naujasis spektaklis, kuriame daugelis skambančių melodijų galėtų tapti šlageriais, parodys, ar jau mirusi ir kompozitorių užmiršta operetė gali atgimti naujai - kaip Kauno operetė..?
