Kauno valstybinis muzikinis teatras kovo 23 d. kviečia į antrąją šio sezono premjerą – amerikiečių kompozitoriaus Kolo Porterio miuziklą „Bučiuok mane, Keit“. Miuziklo statytojų komandoje – du praėjusių metų Auksinio scenos kryžiaus prizininkai – režisierius Aidas Giniotis ir scenografė bei kostiumų dailininkė Vilma Galeckaitė-Dabkienė, taip pat dirigentas Julius Geniušas ir choreografė Vesta Grabštaitė.
Miuziklas „Bučiuok mane, Keit“ pasakoja apie du teatro artistus, buvusius sutuoktinius – Lili Vanesi ir Fredą Grehemą, kurie susitiko teatro scenoje kurdami pagrindinių herojų Petručijaus ir Katarinos vaidmenis W. Shakespearo pjesėje „Užsispyrėlės sutramdymas“. Šios pjesės herojų elgesys labai artimas audringiems pačių artistų tarpusavio santykiams. Taigi pagrindinis miuziklo „Bučiuok mane, Keit“ akcentas – dvigubas teatro teatre žaidimas.
Pagrindinius vaidmenis ruošia Aušra Cicėnaitė, Viktorija Streiča ir Darius Meškauskas (abu vaidina pagrindinius vaidmenis ir miuzikle „Kabaretas“), Raimondas Baranauskas ir Keistuolių teatro aktorius Andrius Kaniava, vaidmenį miuzikle kuria ir populiarusis Deivis (Deivydas Norvilas).
„Įdomu, kai pastovi teatro trupė pasipildo žmonėmis iš šalies“ – sako spektaklio režisierius Aidas Giniotis. „Tai dariau ne tik Muzikiniame, bet ir Keistuolių teatre, kai dirbome su estrados žvaigždėmis miuzikle „Meilė ir mirtis Verenoje“. Titnagas ir akmuo išskelia kažkokias ugneles, kibirkštis, kurios uždega ir kitus. Man tai yra įdomu. Bet kuriame teatre, sunkiai dirbant atsiranda tam tikros rutinos, dulkių, kūryba įgyja vis didesnį amato procentą. Šia prasme naujų žmonių dalyvavimas spektaklyje yra visiems tik į naudą. Pamatyti kitų partnerių darbą yra naudinga – nes visi pradeda veikti, dainuoti, vaidinti kitaip. Be šitų derinių būtų gerokai nykiau, nuobodžiau dirbti – ar vien su aktoriais, ar vien su dainininkais“.
Miuziklo „Bučiuok mane, Keit“ premjera įvyko dar 1948 m. Niujorke, pelnė net 5 Amerikos teatro „Tony“ apdovanojimus, tačiau Kauno muzikinis teatras pastatymui pasirinko 1999 m. atnaujintą gerokai modernesnę miuziklo versiją. Šiam atnaujintam variantui puikią orkestruotę atliko žymusis amerikiečių džiazo kompozitorius ir aranžuotojas Donas Sebesky, beje, pelnęs už tai „Tony“ apdovanojimą. Spektaklio dirigentas Julius Geniušas šias dvi miuziklo redakcijas (1948 ir 1999) vadina visiškai savarankiškais ir skirtingais muzikos kūriniais. Orkestro skambesys skirsis nuo visų iki šiol teatre atliekamų miuziklų, jis bus maksimaliai priartintas prie autentiško miuziklinio skambesio.
Pagrindinį moters vaidmenį miuzikle kurianti aktorė Viktorija Streiča trumpai ir intriguojančiai tiksliai nusako pagrindinę spektaklio fabulą: „Teatras teatre visada yra įdomi tema tiek kūrėjams, tiek žiūrovams. Žiūrovas turi galimybę pro rakto skylutę stebėti procesą, vykstanti užkulisiuose, tapdamas kūrėjų suokalbininku. Čia viskas dviguba - meilė, neapykanta, praradimo ir atradimo džiaugsmas, ir vien tik dėl to, kad mes - esantys scenoje, asmeninių aistrų sūkuryje, nebejaučiam ribos tarp realybės ir teatro, ir viską sumaišom į vieną. Kaip aktorė aš, kaip ir šiuolaikinis vartotojas, įpratęs gauti viską „du ar net tris viename“, džiaugiuosi už man suteiktą profesinę „du viename“ pakuotę – vaidinti šiuolaikinę pjesę ir Shakespeareo komediją viename spektaklyje. Ir visa tai pateikti su miuziklo padažu“
Tęsdamas Viktorijos mintis, aktorius Darius Meškauskas (pastaruoju metu išpopuliarėjęs spektaklyje „Urvinis žmogus“) sako: „Šis miuziklas yra apie griūvančio spektaklio gelbėjimą. Stipri komedinė pusė, atviras vaidinimas. Scenose su Shakespeare‘o tekstu turi būti vienas vaidybos stilius, a la šekspyrinis, o už kulisų – sąlyginai buitinė kalba. Įdomiausia dramos aktoriui kaip tik ir yra žaidimas skirtingais stiliais – kuo tiksliau perjungi savo temperamentą, tuo didesnė spektaklio dinamika, ryškesni kontrastai, o pačiam – tai tas grūdas, dėl ko įdomu“.
Teatro solistas Raimondas Baranauskas spektaklyje kuria net du vaidmenis, o apie bendradarbiavimą su aktoriais sako: „Džiaugiuosi kuriamo vaidmens dubleriais – puikiais aktoriais D. Meškausku ir A. Kaniava, jie ne tik gerai dainuoja, bet ir puikiai juda. Pamatęs, kaip dirba kolegos, daug ką suprantu, tai suteikia laisvės ir drąsos improvizuoti. Manau, dėl to atsiradusio laisvės pojūčio scenoje jaučiuosi tvirčiau. Esu iš tų, kurie mėgsta tiksliai sakyti tekstą, bet dabar repeticijose elgiuosi daug drąsiau. Kaip yra pasakęs aktorius Vladas Bagdonas, „geriausia improvizacija yra ta, kuri surepetuota“, tačiau šalia repetuojančių partnerių aktorinė patirtis padėjo atsikratyti kompleksų“.
Netradicinis darbas šiame naujajame pastatyme teko ir scenografei bei kostiumų dailininkei Vilmai Galeckaitei-Dabkienei: „Dažniausiai dailininko tikslas šalia pagrindinės užduoties kuo tiksliau perteikti režisieriaus sumanymą yra paslėpti nuo žiūrovo teatro scenos sąlyginumus, o šis spektaklis yra būtent apie teatro gyvenimo užkulisius, tad dailininkui tai savotiškas iššūkis ir intriga“.
Naujų akcentų šis pastatymas suteikia ir pripažintai Lietuvos choreografei Vestai Grabštaitei. Nepaisant grandiozinės sceninės patirties – darbo daugelyje didžiųjų Lietuvos teatrų, sukurtų ryškių vaidmenų, bendradarbiavimo su žymiausiais lietuvių teatro režisieriais – choreografė šiame miuzikle pirmą kartą dirba su profesionaliais baleto artistais, o tai Vestai dar neišbandyta, bet prasminga kūrybinė veikla.
Naujajame Kauno muzikinio teatro spektaklyje „Bučiuok mane, Keit“ šalia jau minėtų artistų kitus vaidmenis kuria Akvilė Garbenčiūtė, Kristina Siurbytė, Kęstutis Alčauskis, Mindaugas Zimkus, Tomas Ladiga, Jonas Lamauskas,Gediminas Maciulevičius, Danielius Vėbra, Arvydas Sauspreikšaitis, Benjaminas Želvys, Ieva Vaznelytė, Rūta Zaikauskaitė, Deivydas Norvilas, Žanas Voronovas, Juozas Malikonis, Mykolas Rekys,Algirdas Jacunskas, Pranas Petryša, choro, baleto artistai, stepuos ir šokių grupė „Funny Beat“.
Originalioji (1948) versija Kaune taip pat buvo pastatyta – 1968 m. ją realizavo režisierė Aldona Ragauskaitė, dirigentas Stasys Čepinskis, dailininkas Mykolas Labuckas. Pagrindinius vaidmenis tada atliko Jonė Ragaišytė ir Stasė Repečkaitė, Vytautas Blažys ir Anicetas Kunčius.
