Spalio 21 dieną buvo priimta galutinė ir neginčijama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuria Kauno miesto savivaldybei nurodyta Lietuvos piliečiui Tomui atlyginti 9,3 eur turtinę žalą. Atvejis nagrinėtas keliuose teismuose kiek daugiau nei dvejus metus.
Pirmąkart į teismą Tomas kreipėsi dar 2018 metų rudenį – po to, kai Kauno miesto savivaldybė dukart nesutiko gyventojui grąžinti prarastos sumos. Tuomet, 2019 m. pavasarį, pirmosios instancijos teismas Tomo skundą atmetė
Nespėjo išnaudoti pinigų
Kaip nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, Tomas teigė, kad 2017 metais Kaune įsigijo automobilių stovėjimo apmokestintose Kauno miesto vietose mokėjimo kortelę, kurios tuometinė vertė buvo 60 Lt (17,38 euro).
Kadangi pareiškėjas nėra Kauno miesto gyventojas, įsigyta kortele nesinaudojo dažnai – maždaug 2–3 kartus per metus. Nuo 2018 metų sausio 1 dienos Kauno miesto savivaldybei atšaukus mokėjimą šia kortele už automobilio stovėjimą mieste, Tomas teigė tuomet praradęs 32,40 lito (9,38 eur).
„Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimo kortelėje yra likusi 9,30 Eur suma, kurią pareiškėjas perdavė atsakovui ir kuri yra skirta apmokėti už automobilio stovėjimo paslaugą Kauno mieste, todėl jam priklausančios lėšos negali būti savavališkai pasisavintos už jas nesuteikus paslaugos“, – rašoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje.
Tiesa, vyriškis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi po to, kai Regionų apygardos administracinis teismas atmetė jo pateiktą skundą. Prieš kreipdamasis į Regionų apygardos administracinį teismą, Tomas kelis kartus – 2018-ųjų sausį ir tų pačių metų gegužę – kreipėsi tiesiogiai į biudžetinę įstaigą „Parkavimas Kaune“, norėdamas gauti daugiau informacijos apie kortelėje likusios sumos dydį.
Vyras, kaip rašoma teismo nutartyje, savo kreipimusi prašė „leisti išnaudoti mokėjimo kortelėje likusius pinigus, sumokant už transporto priemonių stovėjimą Kaune, o, nesant tokios galimybės, šiuos pinigus pervesti į nurodytą sąskaitą“. Tuomet vyriškio prašymas nebuvo patenkintas.
„Laiko turėjo užtekti“
Biudžetinės įstaigos „Parkavimas Kaune“ direktorius Justas Limanauskas sako, kad nors žalos atlyginimas skundo teikėjui turi būti vykdytinas, įstaigos pozicija šiuo klausimu nekinta.
„Kadangi minėtu sprendimu rinkliavos mokėtojams buvo nustatytas terminas iki 2017-12-31 dienos išnaudoti mokėjimo kortelėje esantį likutį ir toks sprendimas buvo skelbiamas viešai siekiant atkreipti visų vietinės rinkliavos mokėtojų dėmesį, tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir išnagrinėjus bylą, laikomės nuomonės, jog neturėjome teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir grąžinti nepanaudotą rinkliavos mokesčio likutį”, – teigia J. Limanauskas.
Kaip rašoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, Kauno miesto savivaldybė laikosi nuomonės, kad pereinamasis laikotarpis, kurio metu kortelių turėtojai galėjo išnaudoti kortelėje turimą sumą, buvo pakankamai ilgas.
„Nuostatai buvo patvirtinti 2017 m. balandžio 25 d. (įsigaliojo 2017 m. birželio 1 d.), todėl susipažinti su pakeitimais, t. y. nustatyto mokėjimo būdo – mokėjimo kortelės galiojimo termino pabaigos nustatymu, pareiškėjas turėjo pakankamą ir protingą laiko tarpą. <...> Pareiškėjas, būdamas apdairus ir pakankamai rūpestingas, turėjo galimybę susipažinti su informacija“, – tokia Kauno miesto savivaldybės pozicija pateikiama teismo nutartyje.
J. Limanauskas sako, kad tokie atvejai – vienetiniai. „Tai pavienis atvejis, nes visus veiksmus padarėme iki tvarkos pakeitimo – gyventojai buvo informuoti gerokai iš anksto, turėjo galimybes išnaudoti turimas korteles, buvo numatytas papildomas pereinamasis laikotarpis”, – teigia J. Limanauskas.
Anot jo, šiuo metu galiojančiuose rinkliavos nuostatuose yra numatytas rinkliavos grąžinimo mechanizmas, tad tokių situacijų neturėtų pasikartoti.
