Ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas aiškinosi Kauno ir kitų šalies didmiesčių nusikaltėlių karų peripetijas.
Į pernai mįslingai mirusio šiauliečio žudiko Sauliaus Skėrio įkurtos banditų gaujos bylą buvo iškviestas senosios Kauno mafijos veteranas 63 metų Jonas Bielskis, išgarsėjęs Senelio pravarde.
Jaučia nuoskaudą dėl ilgamečio bendražygio
Kadaise iš Šilutės į Kauną persikėlęs Senelis laikinosios sostinės kriminaliniam pasauliui priklausė kelis dešimtmečius, todėl jo persivertimas bendradarbiauti su kriminalistais daugeliui buvo netikėtas.
Šio teisiamojo nuomonę kadaise gerbdavo visi ryškiausi anų laikų mafijos autoritetai. Jam būdavo patikimos intriguojančios tarpusavyje besivaidijančių kriminalinių „šeimų“ paslaptys.
Šis Telšių verslininko Hilarijaus Sasnausko nužudymo organizavimu ir neteisėtu Lietuvos – Rusijos sienos perėjimu kaltinamas vyriškis buvo sulaikytas 2004 metais.
Po metų pradėjęs bendradarbiauti su senus gaujų nusikaltimus narpliojančiais kriminalistais J. Bielskis per tą laiką suteikė nemažai vertingos informacijos, kuri padėjo demaskuoti iki 10 nusikaltėlių ir jo paties artimiausių smogikų gaują.
Šiuo metu laisvėje dienas leidžiantis, tačiau policijos akylai saugomas J. Bielskis teismui pateikė nemažai intriguojančių detalių.
Į teismą jis buvo atvežtas kaukėtų pareigūnų. Elegantiškais juodais drabužiais apsirengęs Senelis savo veidą irgi slėpė po kauke iki tolei, kol teismo salėje nepasirodė teisėjų kolegija.
Nors jo gyvenamoji vieta slepiama, tačiau portalo Balsas.lt žiniomis, vyriškis ramiai leidžia dienas savo namuose. Pasakojama, kad kaukėti apsaugininkai jį lydi tik į teismo posėdžius, o šiaip J. Bielskis vaikštinėja vienas.
Pernai vasarą be sargybinių palydos Senelis buvo pastebėtas netgi vaikštinėjantis sausakimšoje Palangoje.
„Prieš Pastuškovą (Ariką, - ilgametį J. Bielskio bendražygį, - red. past.) ilgą laiką jaučiau gėdą. Gerai man įrodys kažkokį vieną epizodą, atsėdėsiu. Bet dabar nusprendžiau pilnai apsivalyti. Man 63 metai, tad amžius jau nebe tas. Beje, prisipa-žinsiu nuoširdžiai, nespėjau įsigilinti į man pateiktus kaltinimus“, - paklaustas dėl netikėto atsivėrimo teisėsaugai, kalbėjo teisiamasis J. Bielskis.
Paminėjo garsius verslininkus, prokurorus
Anot J. Bielskio, aplinkiniai žmonės nuo senų laikų jį su G. Jacka laikė draugais. Tačiau kaunietis palangiškiui padėjo tiktai dėl to, kad jį norėjo judinti vietiniai banditai.
„Aplinkiniai žmonės manė, kad mes draugai. Daugeliui atrodė, kad aš, Pastuškovas dengėme Jacką. Bet taip ir buvo, nes mes jo tikrai neatidavėme, nes jį norėjo gerai pajudinti vietiniai veikėjai. Tarp tokių buvo ir Polita (Giedrius Polita, - buvęs Daškinių gaujos veikėjas, paskutiniu metu bendradarbiauja su teisėsauga)
Jackai aš buvau naudingas, nes anksčiau Kaune turėjau daug įvairių draugų. Mūsų santykiai buvo normalūs, draugiški. Tai liudija mano namuose esančios nuotraukos, kuriose mes užfiksuoti bendrose šeimos šventėse, gimtadieniuose. Kartą suskaičiavau, kad Jacka pas mane lankėsi bemaž 40 kartų. Netgi prieš sėsdamas už grotų jis man iš Egipto atvežė gal 500 JAV dolerių kainavusį papuošalą su jaučio atvaizdu“, - teisme pasakojo J. Bielskis.
Anot jo, nesantaika prasidėjo tuo metu, kai G. Jacka nutarė parduoti savo namą Palangoje. Šis objektas buvo parduotas, anot J. Bielskio, rimtam kauniečiui verslininkui, vardu Kęstas, kuris artimai pažinojo garsų Kauno milijonierių Tautydą Barštį.
Abu namus jungė bendras kiemas su J. Bielskio dvaru.
„Bet kai jis sumanė parduoti savo namą su bendru sklypu – tada susipykome.
Aš dėl to buvau labai įpykęs, todėl netrukus aplankiau Jacką, o šis iškart nubėgo pas prokurorą Stulpiną (buvusį Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą Stanislovą Stulpiną). Tačiau šis nieko negalėjo jam padėti, pasiūlė kreiptis į Policijos departamentą“.
Anot J. Bielskio, plačiai išgarsėjęs prokuroras S. Stulpinas esą nuo senų laikų būdavo pastebimas G. Jackos kompanijoje.
Kauniečio žodžiais, prokuroras su verslininku galimai susitikdavo kone kasdieną.
„Kadaise Šilutėje mano sesuo nusipirko restoraną. Stulpinas kažkodėl neleido jai pradėti verslo. Prasidėjo keisti dalykai. Praėjus kuriam laikui Jacka mus suvedė. Trise – aš, Jacka ir Stulpinas prisėdome prie butelio, viską aptarėme. Stulpinui padaviau 3 tūkstančius dolerių. Ir po to jis pradėjo dažnai lankytis mano sesers kavinėje“, - pasakojo J. Bielskis.
Paprašytas prisiminti tuometines S. Stulpino pareigybes, kaunietis sakė, kad tuo metu šis ėjo aukštas pareigas Šilutės prokuratūroje.
„Tu Stulpiną išgelbėjai, nes jūs abu turėjote sėsti“, - G. Jackai tėškė J. Bielskis.
Jis teigė, kad pusantrų metų iki jo suėmimo Kaune, policija ėmė klausytis jo telefonininų pokalbių.
„Kaip supratau Jacka visą tai pradėjo“, - tvirtai atsakė J. Bielskis.
Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos teisme parodymus davęs G. Jacka aiškino, kad prieš tai nebendravo su J. Bielskiu.
„Aš su Bielskiu niekada nebuvau draugas, nes jis mane reketuodavo“, - yra sakęs palangiškis.
Pažėrė kaltinimų G. Jackai
Teismo posėdyje J. Bielskis pareiškė, kad kai kurie nusikaltimai, kurių organizavimu jis kaltinamas, galėjo būti užsakyti Palangos verslininko Gedimino Jackos.
1993 metų pradžioje Telšiuose nušauto verslininko H. Sasnausko nužudymo organizavimu J. Bielskis teisme kaltino G. Jacką.
„1993-iųjų žiemą iš pokalbio su Jacka supratau, kad jis nori, kad kažkas nužudytų Sasnauską. Jo niekada nepažinojau. Jackai pasakiau, kad gal nežudome, tegul geriau atvažiuoja kažkas su lazdomis jam suduos ir viskas. Bet Jacka atsakė, kad taip jam netinka“, - prisiminė J. Bielskis.
Senelis pasakojo, kad ši užduotis buvo pavesta ilgamečiam draugui šiauliečiui Sauliui Skėriui.
Abu vyriškiai bendravo nuo 1974-ųjų.
Praėjus savaitei po verslininko pašalinimo, S. Skėrys gavo 5 tūkst. dolerių.
„Sasnauskas prieš Jacką davė parodymus Telšių teisme, todėl jis jam kerštavo. Jacka manimi labiau pasitikėjo, todėl apie savo planus Skėriui nebuvo linkęs atvirai šnekėti. Aš tarp jų buvau kaip saugiklis. Prisipažinsiu, man iš to jokios naudos nebuvo“, - sakė Senelis.
J. Bielskis sakė, kad jam S. Skėrys prasitaręs, kad H. Sasnauską jis nužudė su vienu „bachūriuku“. Bet kuris paleido mirtiną šūvį, S. Skėrys nesakė.
Kauniečiui nuostabą kelia tai, kad S. Skėrys buvo sukaupęs nemažą ginklų arsenalą, tačiau H. Sasnauską nusprendė nušauti iš medžioklinio šautuvo.
Anot J. Bielskio, netrukus po šio įvykio, jis pradėjęs bijoti S. Skėrio.
„Kai pamačiau, kad jis pradėjo žudyti, aš jo išsigąndau. Jis labai netikėtai atsirasdavo ir kaskart prašydavo kelių šimtų litų vien tam, kad sugrįžtų į namus Šiauliuose. Atrodė, kad jis susidėjęs su kažkokiais narkomanais, nes jam nuolat trūkdavo pinigų net kelionei į namus", - dėstė J. Bielskis.
Kauno mafijos veteranas sakė žinojęs, kad S. Skėrys buvo priskiriamus „kietų“ vyrukų kompanijai. Tačiau su kitais jis nebuvo linkęs bendrauti.
„Jie niekur nedirbo, kažką pavogdavo, paskui parduodavo. Tik tiek man ir težinoma apie jų veiklą. Aš bendraudavau tik su Sauliumi. Žinau, kad jie buvo kieti, ginkluoti", - neslėpdamas ironijos kalbėjo J. Bielskis.
Mafijos šulai nevengė kruvinų akcijų
Teismo posėdyje J. Bielskis trumpai paminėjo ir apie savo pažintį su ryškiausiais anų laikų kriminalinio pasaulio veikėjai – klaipėdiečiu Sigitu Gaidjurgiu bei Daktarų lyderiu Henriku Daktaru.
„Būdamas „zonoje“ bendravau su Gaidjurgiu, bet pamatęs, kad jo draugai ėmė dingti. Jis aiškiai pabrėžė, kad bendravimo siekia per kraują, todėl pasišalinau ir pradėjau sutarti su Daktaru. Būtent dėl to ir prasidėjo plačiai pasklidusios kalbos, kad esu prisidėjęs prie Daktarų nusikaltimų“, - teigė Senelis.
Vizitai Rokiškyje
Šioje byloje minimo Viktoro Mulos advokatą itin sudomino epizodas apie J. Bielskio susitikimus su S. Skėriu Rokiškio psichiarinėje ligoninėje.
J. Bielskis teigė negavęs išskirtinio leidimo, tačiau kelissyk lydimas policijos darbuotojų Rokiškyje yra aplankęs S. Skėrį.
„Važiavau su apsauga į Rokiškį, kur gydėsi S. Skėrys. Jam maisto vežiau. Man buvo prikišta, kad aš neva užsakiau Ramaškės (2000 m. Kaune nušauto kriminalinio pasaulio veikėjo Ramūno Kuzmino) nužudymą. Atsirado Kardišauskas (Markas Kardišauskas – vienas kaltinamųjų šioje byloje), aiškindamas, kad draugavo su mano dukra, pasakojo, kad jie kartu važiavo prie Juodosios jūros. Pamačiau, kad per jų šnekas galiu sėsti, todėl važiavau pašnekėti, kad Skėrys duotų teisingus parodymus. Aš manau, kad prokuroras turėjo žinoti apie šią mano išvyką....“, - teigė J. Bielskis.
Kaltinimą šioje byloje palaikantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aleksandras Kazakovas teisme pareiškė, kad Rokiškyje vykę S. Skėrio ir J. Bielskio pokalbiai buvo įrašinėjami, nes teisėjas buvo davęs tam leidimą.
Norėjo nerūpestingos vasaros
Kur kas mažiau įtikinamesnę versiją atrodė J. Bielskiui pagarsinus pasakojimą apie skandalingąjį pabėgimą 2006-ųjų balandžio 19-ąją. Tada jis įžūliai paspruko iš policijos darbuotojų akylai saugomų namų Kauno Žaliakalnyje.
„Bėgti nesiruošiau. Tiesiog nukreipęs kameras išėjau iš namų, sėdau į taksi ir nuvažiavau į Šilutę. Aplankiau tėvų kapus ir sugrįžau atgal. Vėliau pasiekė kalbos, kad atvykę iš Policijos departamento manęs nerado namuose. Kilo sąmyšis. Buvo kalbama, kad dėl tokio prasižengimo mane ketinama uždaryti Lukiškėse.
Rimtai pradėjau sirgti cukralige, nenorėjau sėdėti. Už lango buvo gražus oras, turėjau kelias laisvas kapeikas, todėl išvažiavau“, - teismą tikino J. Bielskis.
Kaip žinia, iš savo pažįstamo kauniečio Jurgio Birbalo paėmęs Lietuvos piliečio ir Rusijos pasus, Senelis į pastarąjį įklijavo savo nuotrauką.
Iš pradžių Senelis bėgo į Latviją. Po to iš Rygos taksi nuvažiavo iki Rambyno ir valtimi persikėlė per Nemuną į Kaliningradą.
„Pasienyje užteko tik parodyti pasą. O iš Kaliningrado nuskridau į Sankt Peterburgą, kuriame gyvena mano sesuo“, - prisiminė J. Bielskis.
Nemažai pinigų į Rusiją išsivežęs Senelis Sankt Peterburge gyveno plačiai. Kone kasdien lankydavosi kazino. Du kartus bėglys iš Sankt Peterburgo traukiniu važiavo ilsėtis į Sočio kurortą.
Po beveik du mėnesius trukusių slėpynių, 2006-ųjų birželio 9-ąją J. Bielskis buvo sulaikytas Sankt Peterburge prie metro stotelės.
Pasikėsinimas nužudyti Kuką
J. Bielskis atvirai pasakojo ir apie tai, kaip 1993-iųjų pavasarį jo prašymu S. Skėrys turėjo paauklėti tuomet Kaune plačiai pagarsėjusį nusikaltėlių autoritetą Algirdą Žemaitį, pravarde Kukas.
Jis pernai per vieną buitinį konfliktą mirė nuo mirtinų šūvių.
„Tais laikais Kaune buvo toks fiziškai stiprus, padidintų gabaritų veikėjas. Jis taip pat buvo laikomas autoritetu, tačiau nemokėjo žaisti kortomis. Kartą visą naktį lošėme ir man pralošė 10 tūkstančių JAV dolerių. Jis nepripažino, kad pralošė. Dėl to netgi kreipėsi pas Daktarus. Apkaltino mane, kad neva buvau pažymėjęs kortas. Aš dėl to buvau rimtai supykęs.
Atsitiktinai sutikau Skėrį ir jam sakau: „Duokite jam į kaulus“. Bet paskui paaiškėjo, kad šie sprogmenį po jo mašina padėjo“, - prisiminė J. Bielskis.
Šis pasikėsinimas sužlugo, nes Kukas atsitiktinai rado po jo mašina pakištą sprogmenį.
„Apie tai sužinojau po to, kai Kukas ėmė lakstyti po visą miestą pasakodamas, kad jį kažkas norėjo pakelti į orą. Beje, paskutinis jo lemiamas incidentas irgi susijęs su lošimu kortomis“, - primindamas Kuko mirties aplinkybes (Kuko mirties byloje teigiama, kad Kukas ir gindamasis jį nušovęs Valdemaras Labanauskas prieš išsitraukdami ginklus vartojo alkoholį bei žaidė kortomis, - red. past.) teisme kalbėjo J. Bielskis.
Anot Senelio, S.Skėrio kompanija išsigando „padidintų gabaritų“ vyriškio, todėl nutarė jį susprogdinti.
„Apie tai sužinojęs buvau piktas ant Sauliaus. Aš jam už tai nieko nemokėjau. Pamenu, po to juos ir balvonais išvadinau“, - tvirtino J. Bielskis.
Atsisakė dalyvauti Ramaškės nužudyme
Ne vienerius metus žiniasklaidoje sklandė versijos, kad 2000-ųjų vasarą Kauno centre savo dukters ir žmonos akivaizdoje nušautas R. Kuzminas - Ramaškė tapo kruopščiai suplanuoto nužudymo auka.
Atsakomybė už jo mirtį buvo verčiama S. Skėrio gaujos nariams. Tačiau šnekant apie užsakovus labiausiai pirštu baksnota į J. Bielskį.
„Kuzminas buvo ne pagal amžių didelis autoritetas Kaune. Jis buvo išsišokėlis. Apiplėšus jo butą, jis smarkiai supyko ant mūsų visų. Jis manė, kad mes „apsižiurkavome“ (bandėme apvogti „bachūro“ namus). Netrukus pas mane atbėgo Mula (Viktoras, - dalyvavęs R. Kuzmino buto apiplėšime) ir pasakė, kad mus su Arūnu (A. Pastuškovu) nori „versti“. Šie jo žodžiai baisiai nuskambėjo, nes prieš tai į mano namų kiemą buvo įmesta granata.
Keletą kartų pas mane buvo atvykęs Skėrys ir sakė: „Reikia „versti“ Kuzminą“. Aš jiems pasakiau, kad jie darytų kaip nori, bet manęs šioje vietoje nėra. Supratau, kad jie norėjo, kad juos pinigais paremčiau. Po to išgirdau, kad Kuzminas jau nušautas“.
J. Bielskis teisme pasakojo, kad apie Ramaškės mirtį sužinojęs atsitiktinai.
„Šalia „Metropolio“ restorano esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje dirbo sargas su kuriuo kažkada sportavau. Man atvykus jis sako: „Kad tu šiandien neįvažiuosi, nes kažką nušovė, nemažai policijos suvažiavo“, - prisiminė Senelis.
Šiandien prisimindamas dešimtmečio senumo įvykį J. Bielskis mano, kad šią žmogžudystę S. Skėrio vyrai įvykdė siekdami apsiginti.
„Visiems pavojus grėsė po to apiplėšimo, todėl jie patys ryžosi viską spręsti“, - sakė ilgus metus Ramaškės nužudymo užsakymu kaltintas kaunietis.
Jis girdėjęs įvairių kalbų apie R. Kuzmino nužudymo vykdytojus, tačiau jam nemažai minčių netikėtas anksčiau vos galą su galu sudūrusio S. Skėrio praturtėjimas.
„Nors Skėrys aiškino, kad tai ne jo darbas. Bet po kurio laiko Gaidjurgis būdamas kalėjime Arūnui prasitarė, kad ši žmogžudystė jam kainavo 10 tūkst. dolerių. Iš tiesų stebina tai, kad netrukus Saulius pas mane kreipėsi norėdamas ant procentų padėti 5 tūkstančius dolerių, o praėjus kuriam laikui dar tiek pat. Tada jis man neaiškino, iš kur pas jį atsirado tokie didžiuliai pinigai“, - prisiminė J. Bielskis.
TIK FAKTAI
2009-ųjų rugpjūtį dėl sveikatos problemų kalėjime mirusio S. Skėrio gaujos byloje yra 12 kaltinamųjų, 5 iš jų kaltinami buvę ginkluotos gaujos nariai.
7 kaltinamieji šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už kitus nusikaltimus.
Šiuo metu teismo sprendimo laisvėje laukia tiktai J. Bielskis ir G. Jacka.
Visi jie apkaltinti dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje, dalyvavimu žudant ir grobiant žmones, turto prievartavimu, plėšimais.
Tyrėjų teigimu, R. Kuzmino nušovimas inkriminuojamas Šarūnui Juodžbaliui.
