Apie ką telefonu postringauja tie, kurie negailestingai vadinami mafija? Kurie, kaip aiškėja, galėjo įvykdyti ne dešimtis, o šimtus žiaurių nusikaltimų? Koks tikrasis mafijos veidas ir ką išgyvena jos aukos?..
„Turėjau du pasirinkimo variantus ‒ būti su šeima nužudytai arba bendradarbiauti su teisėsauga“, ‒ tvirtina kaunietė Jurgita, prieš praėjusį H. Daktaro teismo procesą su vyru ir vaikais tapusi itin svarbia valstybės saugoma liudininke.
Iš Kučių šeimos Kauno mafijos „įžymybe“ tituolajamam H. Daktarui, anot nukentėjusiųjų, kažkada taip pat reikėjo pinigų. Daug pinigų...kad praeityje su Kauno „daktarais“ glėbesčiavęsis šeimos galva jį pamiršo, ‒ pardavė namą ir nusisuko. Pamokyti nedorėlį buvo nuspręsta iš karto po to, kai šis atsisakė paklusti, kai „daktarams“ tiesiai šviesiai pasakė nemokėsiąs nei 100, nei 200 tūkstančių.
„Mano abi kojos buvo suvarpytos kulkomis. Tuomet reikėjo apsispręsti, kaip toliau gyventi“, ‒ prisimena Gintaras Kučys.
Gyvenimas tarp tų, kurie ginkluoti ir kaukėti. Gyvenimas, kurį ši kauniečio šeima pažino ne iš knygų ar meninių filmų. Todėl jų ryžtas aplinkinius stebino, o namiškius varė į neviltį.
„Visą laiką jausti baimę ir kvėpavimą už nugaros yra nepavydėtina būsena. Tokį gyvenimą aš vertinu kaip savotišką bausmę“, ‒ tvirtina Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis.
Slapti pokalbių įrašai ir įslaptinti valstybės saugomi liudininkai ‒ antradienį laidoje „Abipus sienos“. Nauju laiku ‒ 19.10 val., tik per LNK.
