Įprastai kunigai savų verslų, o tuo labiau kredito įstaigų nekuria. Portalui tv3.lt pasidomėjus dvasininkų įkurta unija Kaune, paaiškėjo, kad kunigai du dešimtmečius pelnosi iš palūkanų rinkimo.
Po bažnyčios sparneliu – nuosavas bankas?
Tačiau Kauno kunigai užsimojo daug plačiau. Jie ne tik įsteigė kredito uniją, bet ir nepasikuklino dėl pavadinimo. Davė jai Kauno arkivyskupijos kredito unijos pavadinimą.
Sužinoję, kad kunigai turi savą kredito uniją, žmonės pasipiktino, kad bažnyčia užsiima verslu. Žmones erzina, kad bažnyčia elgiasi veidmainiškai. Pastaruoju metu kunigai dažnai visus ragina atsisakyti vartotojiškumo, baigti galvoti vien apie pinigus, tačiau nusisukę kunigai elgiasi priešingai – patys teikia vartotojiškas paskolas už nemenkas palūkanas.
Kauno arkivyskupijos kredito unijos plakatą pamatęs portalo tv3.lt skaitytojas Darius (redakcijai pavardė žinoma) pasakojo mažų mažiausiai nustebęs. „Nemoka bažnyčia mokesčių ir dar savo bankus steigia. Tai kas toliau“, – retoriškai klausė jis. Socialiniame tinkle „Facebook“ žmonės taip pat sparčiai dalinosi unijos plakatu ir mintimis.
Dalis žmonių kartojo, kad „praėjo noras net po kelis eurus aukoti“, kiti komentaruose rašė apie „vietinių kunigų įspūdingus pirkinius – prabangiausius automobilius bei kainas už vestuves ir krikštynas bei kainų paaiškinimus“.
Po šios diskusijos, į portalą tv3.lt su klausimu kreipėsi skaitytojai, išsiaiškinti, ar iš tiesų „bažnyčia turi savo banką“.
Sukūrė ir vadovauja dvasininkai
O savą kredito įstaigą dvasininkai turi jau du dešimtmečius. Kauno arkivyskupijos kredito uniją 1997 m. įsteigė šeši asmenys, iš kurių penki – Kauno arkivyskupijai priklausantys dvasininkai: Jonas Stankevičius, Vytautas Steponas Vaičiūnas, Artūras Jagelavičius, Vytautas Grigaravičius, Vanda Navikaitė, Jonas Bujokas. Leidimą dvasininkams steigti šią uniją davė tuometinis Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, kuris tapo ir pirmuoju unijos nariu.
Beje, penki steigėjai iki šiol yra dvasininkai, o V. Navickaitė daugiau nei dešimtmetį dirba Kauno arkivyskupijos buhaltere.
Pirmasis ir vienintelis unijos valdybos pirmininkas kun. J. Stankevičius užima ir unijos administracijos vadovo pareigas. Būtent jis atsako ir už unijoje vykdomą finansinę veiklą bei vadovauja unijos valdybai, kuri priima sprendimus apie indėlių palūkanų dydį, kainodarą, tvirtina lėšų skolinimosi, įskaitant indėlius ir skolinimo taisykles. Valdybą be J. Stankevičiaus sudaro Diana Komskienė ir kun. Evaldas Vitulskis.
Portalui tv3.lt jis papasakojo apie unijos steigimo istoriją. Jo teigimu, vardas unijai toks suteiktas būtent todėl, kad steigėjai buvo dvasininkai. O štai pati steigimo idėja esą kilo Kanados Desjardins kredito unijų judėjimo atstovybės darbuotojai ir atstovei iš Kanados Marijai Piečaitis. „Ji labai norėjo, kad ir Lietuvos dvasininkai galėtų įsteigti savo Kredito uniją, kadangi Kanadoje veikia lietuvių kredito unijos prie parapijų.
Kaip tik tuo metu buvo nuvilnijusi bankų bankroto banga Lietuvoje, todėl pasiūlymas steigti kredito uniją, kaip narių savitarpio pagalbos organizaciją, sudomino vieną iš unijos būsimų steigėjų“, - apie steigimą pasakojo jis. Verta paminėti, kad pasikeitus tvarkai, unijos veikia teritoriniu principu, todėl ir šiai gali priklausyti su bažnyčia nesusiję žmonės.
Kunigai ima dideles palūkanas
Tačiau ši „pagalba“ nebuvo teikiama tik už gerą valią, o kaip ir priklauso unijoms – už nemenkas palūkanas.
Dabar Kauno arkivyskupijos kredito unija skelbia, kad būsto paskolas teikia už kiek daugiau nei 5 proc. palūkanas, o vartojimo – už daugiau nei 6 procentų palūkanas.
Ir kunigai imdami palūkanas jokių nuolaidų nedaro ir mažiau nei kiti neima. O kai kurios kredito unijos gali pasiūlyti netgi mažesnes palūkanas. Štai Vilniaus kredito unija už būsto paskolas iš žmonių ima tik 4,5 proc.
Tuo tarpu didieji Lietuvos bankai už paskolas ima ženkliai mažiau. Didžiausi šalyje bankai SEB ir „Swedbank“ ima tik poros procentų palūkanas, o kai kai kada jos nesiekia ir procento.
Kauno arkivyskupijos atstovai tikina, esą kredito unija steigta dėl savitarpio pagalbos.
„Kredito unija, kiek man žinoma, tais laikais buvo steigiama tam, kad suteiktų savo nariams paslaugas, kurios būtų prieinamesnės nei komerciniuose bankuose. Nes į juos labai sudėtinga buvo kreiptis, o ir kainos buvo kitokios. Tuo metu buvo tokia galimybė, kad kredito unija padeda savo bendruomenei lengvesnėmis sąlygomis, labiau pasitikėdama savo nariais, nei kad bankas savais pasitiki, tuo pagrindu ir įsteigė“, - tvirtino Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai diakonas Darius Chmieliauskas. Jis pripažino, kad paslaugos ir tada nebuvo teikiamos nemokamai, kaip ir priklauso unijai.
Arkivyskupai užsimerkia prieš kunigų verslą
Kanonų teisės kodekso (Katalikų Bažnyčios teisyno) 286 kanone rašoma: „Dvasininkams draudžiama užsiiminėti, asmeniškai ar per kitus, dalykine arba komercine veikla tiek savo, tiek kitų asmenų naudai, nebent tai leistų kompetentinga bažnytinė valdžia“.
Paklaustas, ar gali dvasininkai užsiimti komercine veikla, D. Chmieliauskas sakė, kad tuometinis Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius davė kunigams leidimą steigti kredito uniją ir jis galioja iki dabar. „Tas leidimas, duotas steigiant ją, nuo to laiko nėra atnaujinamas, jis yra ir tiek“.
Portalui tv3.lt D. Chmieliauskas pasakojo, kad atėjus naujam arkivyskupui, nėra viskas atnaujinama, t. y. anksčiau išduoti leidimai, naujasis arkivyskupas perima tai, kas jau yra ir jeigu reikia, eigoje keičia. Jo teigimu, dabartiniam arkivyskupui yra kilę klausimų, ką toliau daryti dėl unijos, nes jau situacija pasikeitusi. Esą, jis dar neatšaukė ir savo planų peržiūrėti jos veiklą, tačiau tai bus įmanoma padaryti tik po dabartinio administracijos vadovo ligos.
D. Chmieliauskas tikino, kad arkivyskupo nuomone, „unijos veikla galėtų užsiimti kompetentingi pasauliečiai, o dvasininkai galėtų labiau orientuotis į sielovados darbą, tarnystę“.
Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo nuomonės apie kunigams deramas ir nederamas veiklas išgirsti taip ir nepavyko – telefonu jis buvo nepasiekiamas. O Vilniaus kurijos komunikacijos koordinatorės Živilės Šeporaitytės teigimu, „tiek šis klausimas, tiek klausimas apie uniją, nėra skirti Vilniaus arkivyskupui“.
Arkivyskupija kratosi kredito unijos dėmės
Kauno arkivyskupijos kredito unija yra Lietuvos centrinės kredito unijos narė, ji turi virš 600 pajininkų, kurie yra formalūs savininkai. Tuo remdamasi arkivyskupija pareiškė, kad teigti, jog Kauno arkivyskupijos kredito unija „priklauso arkivyskupijai – kategoriškai negalima“. Esą, net sąsajos visiškai jokios neegzistuoja.
Portalui tv3.lt atsiųstame laiške Kauno arkivyskupijos kredito unijos valdybos pirmininkas nurodė, kad „jokių santykių tarp Kauno arkivyskupijos ir kredito unijos nebuvo ir nėra išskyrus tai, kad Kauno arkivyskupija kaip religinė bendruomenė gali būti asocijuotas kredito unijos narys“.
Po klausimų apie sąsajas (kunigai vadovauja unijai, - aut. past.), J. Stankevičius pateikė savo versiją. „Pagal jūsų aiškinimą išeina, kad kiekvieno kataliko įsteigtos įmonės ar organizacijos turi ryšį arba su arkivyskupija arba vyskupija. Tuomet pagal jus galima teigti, kad arkivyskupija ar vyskupija yra steigėjai kiekvieno pakrikštyto asmens įsteigtos įmonės ar organizacijos“, – atsakymuose tvirtino kunigas.
Unijos pavadinimas nieko nereiškia?
Po tokių kunigų paaiškinimų kyla natūralus klausimas – kaip kredito unija gali būti ne Kauno arkivyskupijos, jei net pavadinime taip parašyta? Kodėl jo nepakeitė, kaip Kaišiadorių vyskupijos unija (vėliau tapusi Kaišiadorių kredito unija)?
Kun. J. Stankevičiaus teigimu, „2007 m. visuotiniam narių susirinkimui buvo pateiktas pasiūlymas keisti kredito unijos pavadinimą, tačiau unijos nariai atsisakė tokio siūlymo ir pareiškė valią palikti esamą pavadinimą“.
Paklaustas, ar žmonės aiškiai atskiria uniją nuo arkivyskupijos, D. Chmieliauskas atsakė glaustai. „Kai ji buvo kuriama, matyt, buvo aiškiai suformuluotas poreikis su bažnyčia susijusiems žmonėms, institucijoms, parapijoms gauti reikalingas finansines paslaugas, kurias galėjo teikti kredito unija. Tai dėl to ji ir buvo įsteigta“, - sakė atstovas, leisdamas suprasti, kad tie, kuriems reikia šių paslaugų – žino ir supranta esmę.
Lietuvos banko atstovas šią uniją pavadino „unikaliu reikalu bažnytinių sąsajų prasme“. Ir iš tiesų, daugiau tokių Lietuvoje nėra. Kaip patvirtino ir Centrinės kredito unijos Verslo plėtros departamento direktorė J. Platenkovienė – tarp 50 Lietuvos centrinės kredito unijos narių, „nėra kitų kredito unijų, kurių pavadinimai suponuotų sąsajas su religinėmis bendruomenėmis“.
Pavadinimas – „aiškiai patogus“
Viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus portalui tv3.lt sakė, kad kiekvienas pavadinimas yra sugalvojamas tam, kad žmonėsi galėtų identifikuoti ir suprasti, kieno tai įstaiga.
„Akivaizdu, kad bet kokia pavadinime naudojama asociacija ar užuomina į kažkokią instituciją, turinčią didesnį patikimumą, yra bandymas pagrįsti savo patikimumą. Ypač, kai aplink matoma tiek bankrotų. O kas gali būti patikimiau už bažnyčią žmonių akyse. Akivaizdu, kad tai bandymas pasinaudoti“, - sakė M. Katkus.
Jo teigimu, prekės ženklai negali būti kuriami ant melagingo pagrindo. O jeigu jis iš tiesų melagingas ar netikras, tai siekiama sukurti malonią, patrauklią, patikimą iliuziją.
„Jeigu akivaizdu, kad kredito unija nėra Kauno arkivyskupijos, tai neteisinga vartotojo atžvilgiu. Ir, manau, tiek turėtų arkivyskupija atkreipti dėmesį, tiek kitos institucijos. Tai yra rizikinga, nes tokiu atveju, tai pasinaudojimas patikimumu“, - įsitikinęs viešųjų ryšių specialistas.
Turbūt klausimų nekyla, patogus ar nepatogus toks pavadinimas ir vieta greta.
Moka mokesčius ar ne?
Bažnyčia yra atleista nuo mokesčių, tad klausimas ir net įsitikinimas, ar kredito unija moka mokesčius, labiausiai neramino žmones. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų dvasininkų bei religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo pajamos, gautos kaip išlaikymo lėšos, priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms, tad gyventojų pajamų mokestis nemokamas. Priešingai yra su kredito unijomis.
Kauno arkivyskupijos kredito unijos veiklą prižiūri Lietuvos bankas. Lietuvos banko atstovo teigimu, 2018 m. sausio 1 d. duomenimis, unijos turtą sudarė 2,4 mln. eurų ir pagal turto dydį, ji buvo 61 iš 68 kredito unijų.
Lietuvos bankas šią uniją paskutinį kartą tikrino 2011 m. Esą, iki šiol nebuvo sulaukę nusiskundimų, neužfiksavo galimų pažeidimų. Poveikio priemonių nuo 2010 m. nebuvo taikyta (2010 m. buvo įspėta dėl skolinimo apribojimo kredito unijos vadovams pažeidimo).
Kaip nurodė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Judita Stankienė, ši unija moka Gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų mokestį (GPM), Nekilnojamojo turto bei Aplinkos teršimo mokesčius.
