Nors švietimo įstaigose vis dar apribotas kontaktinių pamokų ir paskaitų vykdymas, jos vyksta toliau nepaisant paskutinėmis dienomis itin aukštyn šoktelėjusių Covid-19 infekcijos užsikrėtimo atvejų. Tačiau šį kartą, labiau sutelkime dėmesį į studentus ir paskaitas.
Rekomendacija, kiek įmanoma daugiau dirbti iš namų, atrodo, visiems gerai girdėta ir suprantama. Na, nepanašu, kad visiems. Kai kurios paskaitos vyksta kontaktiniu būdu, nepaisant šios rekomendacijos. Suprantama, kai tai yra laboratoriniai ir kitokie praktiniai užsiėmimai, kurių namų sąlygomis studentai atlikti negali ar tiesiog stebint kompiuterio ekrane reikiamų įgūdžių – neįgaus. Bet iškyla klausimas. Kodėl praktiniai užsiėmimai yra vykdomi auditorijose, nepaisant to, kad jų metu yra dirbama prie kompiuterio?
Nesilaiko rekomendacijų
Lygiai tą patį šių paskaitų metu anksčiau darėme savo namuose. Kas tokio atsitiko, kad šios paskaitos dabar jau nebegali vykti iš namų ir privalėjome sugrįžti į auditoriją? Nepamirškime ir teorinių paskaitų, kuriose dėstytojai tiesiog pristatinėja skaidres (arba net nenaudoja ir jų). Kodėl taip svarbu buvo sugrįžti į auditorijas klausyti tos informacijos, kurią galėtume išklausyti ir savo namuose? Ar tai nėra bereikalingas kontaktas su dar 30-40 žmonių (atsižvelgiant į akademinės grupės apimtį)?
Na taip, tikriausiai dauguma pagalvojo apie tai, kad studentai turi būti pasiskiepiję arba turėti neigiamą galiojantį Covid-19 testą. Labai naivu manyti, kad kiekvieno į paskaitą ateinančio studento galimybių pasą patikrina tam skirti darbuotojai. Dar naiviau yra galvoti, kad kontaktinių paskaitų metu studentai ir dėstytojai laikosi reikalavimų / rekomendacijų būti su apsaugine veido kauke ir laikytis 2 metrų saugaus atstumo. Visai nesvarbu, tu nori saugoti save ir kitus ar ne, tavo kolegos, o kartais ir patys dėstytojai sukiojasi aplink tave mažesniu nei 2 metrų atstumu ir nedėvi apsauginės veido kaukės. Arba imituodami jos dėvėjimą, nutraukę kaukę žemiau nosies.
Buvo iškeltas ir diskusinis klausimas, kodėl grįžome į tam tikras kontaktines paskaitas, kai jas anksčiau vykdėme nuotoliniu būdu. Atsakymas, kurio sulaukėme buvo kiek sarkastiškas. Esą, mūsų aukštoji mokykla ir taip mums nuolaidžiauja leisdama tiek daug paskaitų turėti nuotolinių, o jeigu vis tiek esame tokie nepatenkinti, tuomet jos visos gali būti kontaktinės. Be to, neturime reikalavimus atitinkančių sistemų / programų, kuriose galėtu vykti nuotolinės paskaitos.
Palaukit, ką? O tai kaip vyko nuotolinis mokymas vos ne visus 2 metus anksčiau? Deja, tačiau studentų nuomonė aukštajai mokyklai – nerūpi.
Nuslėpti faktai nuo studentų
Kurioziška situacija įvykusi aukštojoje mokykloje, kuriai niekaip negalime rasti pateisinimo iki dabar – tai informacijos slėpimas nuo studentų. Atėję į paskaitą, akylesni studentai, jau galėjo iš karto įžvelgti keistą aukštosios mokyklos darbuotojo poelgį. Staiga atsirado reikalavimas visiems užsidėti apsaugines veido kaukes. Sulaukėme informacijos, kad iš karto po atsiskaitymo parašymo visi einame namo (teorinės paskaitos po atsiskaitymo išklausyti nereikės) ir stengiamės kuo mažiau kontaktuoti su žmonėmis.
Parašę atsiskaitymą ir iškeliavę namo, tik po kurio laiko sulaukėme informacijos, kad akademinėje grupėje yra nustatytas Covid-19 atvejis. Tai paaiškina, jau anksčiau į akį kritusį keistą aukštosios mokyklos darbuotojo poelgį ir įspėjimus. Ar tas atsiskaitymas iš tikrųjų buvo toks svarbus, kad turėjome rizikuoti ir sėdėti bendroje patalpoje su galimai užsikrėtusiais ar virusą nešiojančiais žmonėmis? Ar nereikėjo šios informacijos pranešti iš karto, vos tik sužinojus apie ją? Atleiskit, bet šis poelgis nepanašus į sąmoningą ir atsakingą prieš visuomenę žmogaus poelgį.
Studentai važinėja iš pačių įvairiausių Lietuvos miestų ir miestelių. Dauguma važinėja viešuoju transportu. Kai kurie studentai, kad galėtų leisti sau mokytis aukštojoje mokykloje ne tik studijuoja, bet ir dirba. Dauguma dėstytojų taip pat dirba ne vien tik aukštojoje mokykloje. Tad apie kokį stengimąsi turėti kuo mažiau kontaktų dar gali būti kalba?
Ieško sprendimo
Kiekvienas esam individualus asmuo. Kiekvienas turime skirtingų baimių. Galbūt bijome užsikrėsti ir susirgti? Kiekvieno aplinka – taip pat individuali. Turbūt nesuklysime teigdami, kad dauguma sąmoningų žmonių nori apsaugoti save ir savo artimą žmogų. Nė vieno iš mūsų aplinkoje ir namuose yra šeimos narių ar giminaičių, sergančių gretutinėmis ligomis, kuriems parnešta nematoma ,,lauktuvė‘‘ iš mokymo įstaigos galėtų būti itin reikšminga. O galbūt ir pačiam studentui ar dėstytojui. Negi tos ,,būtinos‘‘ kontaktinės paskaitos yra svarbesnės už mūsų visuomenės sveikatą ir gyvybes?
Galbūt kažkam visas šis tekstas ir pasirodys tik kvailo studenčioko noras ,,nusiplauti‘‘ nuo paskaitų. Studentai supranta ir neneigia, kad kai kurios paskaitos, vykdomos kontaktiniu būdu turi geresnę kokybę. Studentai taip pat supranta, kad aukštosios mokyklos užduotis – suteikti kokybiškas studijas. Tik ar tikrai tokios didelės kainos (sveikatos ar netgi gyvybės) yra vertos kokybiškos studijos?
Valstybė sąmoningumą atidavė į pačių gyventojų rankas (tik gal be reikalo?) ir dalina rekomendacijas. Gaila, bet studentai neturi jokios teisės pasirinkti laikytis rekomendacijų. Esame verčiami jų nepaisyti, neatsižvelgiant į tai, kad užsikrėtimų skaičius auga kasdieną, o aukštoji mokykla kontaktinių paskaitų skaičių toliau sėkmingai didina.
Autorius: Kauno kolegijos studentai
