Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Gimus ankstukui tėvai parimę prie inkubatoriaus dažnai praleidžia ne vieną savaitę. Jų patiriamos emocijos dėl vaikelio būklės lyginamos su amerikietiškais kalneliais – čia viskas gerai, čia pablogėjimas. Visa tai teko išgyventi ir vos 26 nėštumo savaitę neišnešiotus dvynukus pagimdžiusiai asociacijos „Padedu augti“ vadovei.
„Mažyliai nesvėrė nė po 1 kg. Nemokėjo kvėpuoti, palaikyti normalios kūno temperatūros ir neabejotinai valgyti. <...> Kartais būklė gerėja, staiga vėl šuolis didelis žemyn. Intensyvios terapijos skyriuje jų visos funkcijos buvo stebimos ir kaip mamai buvo ramiau, kad supypsint monitoriams čia ir dabar ateina slaugytojai, jei reikia ir gydytojai“, – pasakojo asociacijos „Padedu augti“ vadovė Inga Laukytė-Budrienė.
Didžiausias iššūkis laukia mažylius perkėlus į stebėjimo palatą. Kai šalia gležnas kūdikėlis ar net du, kuriuos reikia stebėti visą parą, tėvams dažnai kyla ir daug streso, ir nerimo, kaip reiks elgtis, jei kažkas nutiks.
„Kada matai, kad tavo vaikeliui stoja kvėpavimas ir odos spalva pasidaro pilka, tu supranti, kad reikia deguonies čia ir dabar, yra sudėtinga“, – kalbėjo „Padedu augti“ vadovė.
Naujos sistemos nauda
Tad nuo šiol tėvai, dienas leidžiantys jau palatose su mažyliais, galės jaustis gerokai ramiau ir saugiau. Kauno klinikose įdiegta moderni, centralizuota naujagimių gyvybinių funkcijų stebėjimo sistema, kuri leis nuolat sekti kūdikio būklę. Monitoriai bus ir palatose, ir specialistų kabinetuose. Be to, slaugytojai, vienu metu prižiūrintys kelis mažylius, duomenis apie jų būklę akimirksniu gaus ir į mobilius įrenginius, kuriuos visad turės su savimi.
„Nešiojasi, kur bebūtų, ar eina skiesti vaistų, ar kalba su kita šeima. Tas įrenginys sujungtas su centrine stotimi, kur atvaizduojami naujagimio gyvybiniai parametrai. Jei tie parametrai pasikeičia, stotis iš karto duoda ženklą slaugytojai, aliarmuoja jos įrenginys ir ji žino, kad reikia bėgti pas šitą vaikutį“, – kaip veikia sistema paaiškino Neonatologijos klinikos vadovė Rasa Tamelienė.
Tokia įranga – pirmoji Lietuvoje. Medikai sako ją nusižiūrėję iš kolegų Skandinavijos šalyse. Gydytojai atviri – ši įranga paspartins mažylių perkėlimą iš reanimacijos į stebėjimo palatą, kur tėvai visad būna kartu su naujagimiu. Tai palankiai veikia ir šeimos emocinę būklę, ir kūdikio vystymąsi.
„Ta ankstuko kelionė iš intensyvios terapijos į naujagimių ligų skyrių gali pagreitėti, nes sunkesnės būklės vaikus galima stebėti kaip intensyvioje terapijoje“, – teigė R. Tamelienė.
Išgyvena daugiau ankstukų
Naująją ankstukų stebėjimo įrangą, kurios vertė 87 tūkst. eurų, nupirko fondas „Gerų darbų dirbtuvės“, iš geradarių suaukotų lėšų.
„Norėjau padėkoti visiems geradariams, kurie prisidėjo prie to tiek dideliems, tiek mažiems. Tai puikus pavyzdys – atsisakytas vienas puodelis kavos per mėnesį gali stebuklus ir virsti į didžiulės vertės daiktus“, – pabrėžė fondo „Gerų darbų dirbtuvės“ atstovas Vytenis Kinduris.
Į Kauno klinikų medikų globą kasmet patenka apie 450 ankstukų. Jei dar prieš dešimtmetį pačių mažiausių kūdikių, gimusių 22–23 nėštumo savaitę išgyvenamumas siekė vos 20 procentų, dabar šis skaičius kone 4 kartus didesnis ir yra apie 70 proc.
„Šiais metais išaugintas pats mažiausias naujagimis yra 350 g. Tai ir dėl to, kad medicina žengia progreso linkme, didėja kompetencija mūsų specialistų, bet ir įranga nuolat tobulėja“, – kalbėjo Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai Kęstutis Stašaitis.
Iš viso Kauno klinikose kasmet gydoma apie 3500 naujagimių.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
.jpg)
