Dar kartą Kauno miesto tarybos nariams pristatydamas ketinamos statyti milijardo litų vertės elektrinės projektą, specialiai tam sukurtos UAB "Kauno elektrinė" vadovas Rimandas Stonys antradienį perdėtomis pavadino baimes dėl monopolininko "Gazpromo" dominavimo energetikos ūkyje ar galimo dujų tiekimo nutraukimo.
"Iki šiol dujų tiekimas Lietuvai niekada nebuvo nutrauktas, o "Gazpromas", reikia nepamiršti, yra vienas iš būsimo objekto - naujos Kauno elektrinės - akcininkų. Todėl "Gazpromas" pats suinteresuotas sėkmingu naujos kombinuoto ciklo elektrinės investicinio projekto vykdymu", - sakė R. Stonys.
KTE vadovo teigimu, šis investicinis projektas yra sudėtinė Lietuvos nacionalinės energetikos strategijos dalis.
Kauno miesto tarybos Antikorupcijos komisijos pirmininko Raimundo Kaminsko įsitikinimu, "yra ne tik ekonominiai, bet ir tam tikri politiniai skaičiavimai. Todėl būtina gerai išsiaiškinti, ar šis projektas "nesikerta" su Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatomis".
"Kauno elektrinės" vadovas R. Stonys pabrėžė, kad šiuo metu Kauno termofikacinė elektrinė (KTE) yra pagrindinė šilumos tiekėja Kaune, tačiau norint modernizuoti senąją elektrinę, reikėtų investuoti apie 350 mln. Lt. Ir nėra garantijų, kad šios investicijos atsipirktų miestui, nes šiluma gyventojams, energetikų paskaičiavimu, pabrangtų apie 55 proc. Tuo tarpu pastačius naują elektrinę, galima tikėtis 20 proc. pigesnės šilumos.
"Kauno šilumos ūkis - ties kritine riba, miestas neturi nė vieno patikimo šilumos gamybos šaltinio. Net ir KTE katilai tarnauja daugiau nei 30, o Petrašiūnų elektrinės - per 40 metų. Nuo 2015-ųjų energijos gamybos įmonių įranga privalės atitikti europinius standartus, būtent tokios įrangos Kaune kol kas nėra", - sakė R. Stonys.
Anot jo, nauja Kauno elektrinė pradėtų veikti nuo 2013-ųjų pavasario. Joje gaminama elektra tikrai atpigintų šilumą kauniečiams. Kombinuoto ciklo dujų turbinos technologija, kurią ketinama pritaikyti naujajame objekte, pasaulyje gerai vertinama dėl mažos aplinkos taršos ir didelio energijos gamybos efektyvumo. Tokių elektrinių jau turi Didžioji Britanija, Italija, Švedija ar Latvija. Maža elektrinė pastatyta ir Lietuvoje, Panevėžyje.
Statant elektrinę Kaune, tikimasi pritraukti Vakarų komercinius bankus, Europos pensinius fondus, 51 proc. akcijų savininke taptų KTE, 49 proc. - investuotojai iš Vakarų Europos. Pabrėžtina, kad Rusijos "Gazpromas" pasirengęs 20 metų garantuoti stabilų dujų tiekimą šiai elektrinei.
"Kauno elektrinės" vadovas R. Stonys neabejoja, kad tai - ir socialiai labai svarbus projektas. Jei Kauno meras Andrius Kupčinskas išdėstytų pozityvią miesto poziciją vienai iš Vokietijos draudimo bendrovių, tai sudarytų sąlygas atpiginti draudimo išlaidas elektrinės statytojams. Savo ruožtu miesto meras viešai pareiškė neabejojąs, kad po tokio žingsnio jis būtinai susilauktų kaltinimų supainiojus viešuosius ir privačius interesus, todėl rašyti rašto vokiečių draudikams nesutiko.
Mažai kas iš miesto tarybos narių, primena ELTA, dabar abejoja, kad naujos elektrinės statytojai nesieks iš savivaldybės įsigyti ženklią dalį (pradžiai) jai pavaldžios bendrovės "Kauno energija" akcijų. Ligi šiol bendrovei pavyko atnaujinti vos daugiau nei dešimtadalį vamzdynų, o visų Kauno šilumos trasų atnaujinimui įmonė gali būti priversta ieškoti pinigingo investuotojo. Spėjama, kad juo greičiausiai taptų tas pats "Gazpromas", kuris prieš kelerius metus iš savivaldybės nusipirko Kauno šiluminę elektrinę.
