Ketvirtadienį teatralai pirmą kartą šią vasarą susirinko po kūrybinių atostogų. Anot teatro direktoriaus Egidijaus Stanciko, susirinko intensyviam darbui, su užsidegimu, kad visa, kas per atostogas susidėliojo, kaip idėjos, geri sumanymai, būtų įgyvendinta.
Juolab kad A. Škėmos, kurio veikalas naujojo sezono pradžiai perkeliamas į sceną, biografijoje irgi buvo bent keli kūrybiniai sezonai jo, kaip Valstybės teatro (taip tarpukariu vadintas dabartinis Kauno dramos teatras) aktoriaus darbų.
Spektaklio „Balta drobulė„ pagrindiniam vedliui, Nacionalinės premijos laureatui Jonui Jurašui irgi buvo draugiškai priminta, kad jis - Kauno dramos teatro režisierius, ši premjera šio teatro scenoje jam bus jau tryliktoji. “Balta drobulė", skirta specialiai Didžiosios scenos atidarymui.
„Jaudinantis momentas laiko mašina grįžti į šitą salę su veikalu, kurio autoriaus likimas panašus į mano likimą. Manau, bus didelis, įdomus ir rizikingas žaidimas, nes veikalas - komplikuotas ir ne vienos erdvės: veiksmas „Baltoj drobulėj" šokinėja tarsi laiptais, nuo Niujorko iki pokario Lietuvos.
Antanas Garšva - pagrindinis personažas, kurio realybė yra jo kalėjimas, darbo vieta. Kūrinys pasakoja apie menininko kančios kelią, neįmanomą jo siekimą tobulybės. Tai - tarsi refleksijos, kur viskas išskaidyta ir kartu sujungta į vieną didelę upę", - pasakojo žurnalistams, gausiai susirinkusiems į pirmąją šį sezoną spaudos konferenciją, režisierius J. Jurašas, pabrėždamas, kad galutinė darbo sėkmė priklausys nuo to, kaip spektaklio kūrėjų komanda sugebės realizuoti idėjas.
A. Škėmos romaną „Balta drobulė" scenos kūriniu pavertė režisieriaus bendražygė Aušra Marija Sluckaitė. Ji prisipažino, jog buvo didelis iššūkis perkelti į sceną vieną pirmųjų lietuvių savianalizės kūrinių.
„Iš pagarbos autoriui ir gerai literatūrai, geriau buvo laikytis paties romano, nieko nemoderninant, žinant, kad kitą, šiuolaikišką, žvilgsnį į šį kūrinį suras pati „Baltą drobulę„ statanti komanda“, - sakė A.M. Sluckaitė.
Spektaklio dailininkas Gintaras Makarevičius džiaugėsi, kad „teatro pagrindinė scena pagaliau jau matoma". Jis prasitarė, jog scenografui teko įdomi, bet kartu ir sudėtinga medžiaga. Kadangi privalu spektaklyje vienu metu sutalpinti daug erdvių, perteikti pagrindinio herojaus besipinančias minčių gijas, vaizdinius.
Ne pirmą spektaklį Kauno valstybiniame dramos teatre savais darbais praturtinanti kostiumų autorė Jolanta Rimkutė teigė dar neturi susidėliojusi galvoje (ar eskizuose), „kaip kas atrodys" šį kartą. Todėl dalyvaus repeticijose, įdėmiai klausys, analizuos, tarsis, mąstys.
O Linas Rimša, paprašytas apibūdinti, kokia muzika skambės „Baltoj drobulėj„ pasakė, kad apie muziką kalbėti būtų lygiai tas pats, kas šokti pagal architektūrą. „Muzika bus, stengiamės, darom“, - užtikrino jis.
„Jei bus muzika, tai bus ir premjera. Rudenį, spalio dvyliktąją", - garantavo teatro direktorius Egidijus Stancikas.