To priežastis – gautam skundui nagrinėti sudarytos teisėjų kolegijos du nariai teisėjai kartu dirbo su įtariamąja, jai einant teisėjos pareigas Kauno apygardos teisme.
Primename, kad 2019 m. lapkričio 12 d. Kauno apygardos teismas gavo įtariamosios Neringos Venckienės gynėjos skundą.
Jis gautas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria įtariamajai buvo palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas suėmimo terminas dviem mėnesiams, skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 6 d.
Nors kitas teisėjų kolegijos narys viename teisme su įtariamąja nedirbo, tačiau su ja palaikė kolegiškus santykius, įtariamajai inkriminuotų nusikalstamų veikų laikotarpiu ėjo teisėjo pareigas kitame apylinkės teisme, kurio veiklos kontrolę vykdė Kauno apygardos teismas.
Be to, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi minėtą skundą perdavė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui procesiniam sprendimui dėl skundo perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui priimti, siekiant pašalinti bet kokias galimas abejones bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumu, kad nei byloje dalyvaujantiems asmenims, nei visuomenėje nekiltų nepagrįstų teisėjų darbo vertinimų, ir siekiant užtikrinti teisingumo interesus.
Buvusi teisėja į Lietuvą buvo pargabenta praėjusios savaitės trečiadienį, iki tol ji nuo 2018 metų kovo buvo laikoma Čikagos kalėjime.
N. Venckienei pareikšti įtarimai dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei.
Ji įtarimus neigia ir vadina juos politiškai motyvuotais.
Buvusi teisėja ir politikė iš Lietuvos išvyko 2013 metais. Tais metais Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę.