Darius D. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo savo šeimos narį – žmoną. Jis 2019 m. kovo mėn. 18 d., laikotarpiu nuo 13 val. iki 21 val., namuose, per konfliktą smurtavo prieš moterį.
Jis tyčia sudavė nukentėjusiajai smūgius kumščiais ne mažiau kaip 3 kartus į veido sritį, dar trenkė ir spardė žmonai į pilvą.
Moteriai buvo padarytos poodinės kraujosruvos akies ir smakro srityse, sumušimai ant kairės rankos, pilvo sumušimas, pasireiškęs tulžies pūslės plyšimu.
Dėl to į pilvo ertmę išsiliejo kraujas ir tulžis, kas sukėlė moteriai sunkų, pavojingą gyvybei, sveikatos sutrikdymą.
Byloje užfiksuoti ir dar du smurtiniai epizodai kitu metu. Sykį vyras tyčia įkando jai į dešinio žando sritį. Taip pat trenkė į nosį, taip sukeldamas fizinis skausmą.
Skyrė realų laisvės atėmimą
Šią bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas Darių D. pripažino kaltu dėl visų nusikalstamų epizodų.
Griežčiausios bausmės – 4 metų įkalinimo – jis sulaukė dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo. Už kitus nusikaltimus skirtos 7 ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, tačiau jas subendrinus dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, Darius D. už grotų pasiųstas 4 metams.
Tiesa, jis dar buvo neatlikęs 6 mėnesių bausmės dėl ankstesnio nusikaltimo, todėl ši dalis buvo pridėta prie 4 metų.
Iš Dariaus D. Kauno teritorinei ligonių kasai priteista 1 652 eurai gydymo išlaidoms atlyginti. Taip pat iš smurtautojo nukentėjusiajai priteista 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas.
Kaltino pačią moterį
Nuteistasis Darius D. apeliaciniame skunde prašė Kauno apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.
Apeliaciniame skunde jis nurodė, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme jis kaltės nepripažino, jo pozicija išliko nuosekli viso proceso metu.
Apelianto teigimu, įvykių dienomis jis matėsi su nukentėjusiąja, tačiau šių nusikaltimų niekada neįvykdė. Nukentėjusioji elgiasi amoraliai, pastoviai girtauja, eilę dienų nepareina į namus, grįžta neblaivi, dažnai sumušta nežinomų asmenų.
Dėl tokio nukentėjusiosios elgesio, anot Dariaus D., jis nutraukė su nukentėjusiąja santuoką, teismo sprendimu nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo, o ne su nukentėjusiąja, todėl nukentėjusioji pyksta, kerštauja, jį apkalba.
Apelianto manymu, byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi nukentėjusios parodymais, o jo parodymus pavadino gynybine versija.
Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad byloje surinkti ir teismo betarpiškai patikrinti įrodymai patvirtina, jog kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku jis įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Apeliantas nesutinka su šia teismo išvada ir teigia, kad teismas atliko visiškai neteisingą duomenų vertinimą. Nuteistasis skunde nurodo, kad, vertinant nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, galima nustatyti, kad 2019 m. kovo 18 d. jis kartu su mažamečiu sūnumi ir savo motina grįžo į savo namus, kur rado neblaivią nukentėjusiąją.
Tiek jis pats, tiek liudytoja M. D. tvirtino, kad nukentėjusioji buvo sumušta, skundėsi skausmu pilvo srityje, gulėjo lovoje. Liudytojas R. S. patvirtino, kad parvežė nukentėjusiąją, nes dirbo taksi vairuotoju. Jis patvirtino, kad nukentėjusiąją išleido netoli jos namų.
Taksi vairuotojas tvirtino matęs, kaip nukentėjusioji lėtai ėjo į namus, rankomis buvo susiėmusi už šono, jam pasirodė, kad arba nukentėjusiajai skauda šoną, arba nukentėjusioji kažką nešėsi užsikišusi už rūbų.
Vairuotojas patvirtino, kad nukentėjusiąją asmeniškai pažįsta kaip moterį, kuri dažnai naudojasi taksi paslaugomis, dažnai ją mato neblaivią, įvardijo ją kaip „gastroliantę“.
Liudytoja L. J., dirbanti socialine darbuotoja, patvirtino, kad nukentėjusioji piktnaudžiavo alkoholiu, kelias dienas iš eilės negrįždavo į namus.
Anot nuteistojo, nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta septynis kartus ir praktiškai kiekvieną kartą įvykio aplinkybes nurodė visiškai skirtingai.
Nuteistasis pažymi, kad svarbu ir tai, jog įvykio metu tarp jo ir nukentėjusios vyko teisminis skyrybų procesas, kas galėjo turėti įtakos moters parodymams. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad buvo išvykusi pas savo seserį, tačiau tą pačią dieną vakare sugrįžo namo, tvirtino, kad buvo blaivi, alkoholio nevartojo.
O apklausus jos seserį paaiškėjo, kad moteris mažiausiai dvi dienas buvo išvykusi pas ją į svečius ir vartojo alkoholį. Anot Dariaus D., jis asmeniškai nuvežė buvusią žmoną į ligoninę, kur ši buvo apžiūrėta ir jos ligos istorijoje įrašyta, kad „jaučiamas alkoholio kvapas“.
Nuteistasis teigė, kad pirminiuose moters medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad moteris paaiškino, jog ji buvo sumušta jai nepažįstamų asmenų.
Vis dėlto, Lietuvos apeliaciniam teismui pakako surinktų įrodymų, kad nuteistojo Dariaus D. apeliacinį skundą būtų galima atmesti kaip nepagrįstą.
