Prieš pustrečių metų vartydama internetinius puslapius, Edita pamatė mažą iš vilnos nuveltą ežiuką. Jis buvo toks mielas, kad moteris pradėjo ieškoti ir kitų, panašių, iš vilnos pagamintų kūrinių.
„Tada atradau dar man nežinomą meno rūšį, nes iki tol maniau, kad veltiniai yra velti batai, šlepetės ir kepurės į pirtį. Kažkokius karolius buvau mačiusi mugėse, bet tokių skulptūrų iš vilnos ir tokio grožio aksesuarų, kaip daro Japonijoje arba Rusijoje, tai net nenutuokiau, kad būna.
Sugalvojau pabandyti pati kažką nuvelti. Internete radau nemokamų vaizdo pamokėlių, tai susiradau veltą boružėlę ir ją padariau. Tada pamačiau vaizdo įrašą, kaip velti zuikį ant karkaso, ir padariau Velykoms dekoraciją krepšelyje“, – pirmuosius savo darbus prisimena Edita.
Pirmasis užsakymas – darželinukams
Pirmasis užsakymas moterį pasiekė taip pat visai netikėtai. Tuo metu Editos vaikas lankė darželį-mokyklėlę „Rudnosiukas“, o jo įkūrėja – didelė meškiukų gerbėja, tad Edita sumanė nustebinti ją veltu meškučiu–sege.
„Meškiukas jai taip patiko, kad ji paprašė padaryti tokius meškiukus vaikams, kurie tais metais išeina į mokyklą ir taip gavau pirmą taip vadinamą užsakymą (juokiasi). Pradėjau daugiau domėtis segėmis.
Apie prekiavimą net negalvojau, todėl gavus užsakymą džiaugiausi, kad galėsiu juos išleisti medžiagoms – užsakyti adatas, (jas siunčiuosi iš Anglijos) nusipirkti įvairių spalvų vilnos ir t.t. Darydama seges – mokiausi, vėlimas kaip lipdymas plastilinu – visada gali pataisyti, o jei nepavyksta, darai kitą, paskui dar kitą, o tada – žiūrėk jau ir geriau išeina“, – džiugiai pasakoja ji.
Galvojo, kad tiks tik vaikams
Tačiau po šito užsakymo moteris ir toliau darė katinėlius, zuikučius, pandas, škotų terjerų šuniukus, lapiukus, sniegenas ir peliukus, kuriuos dovanojo kaimynų ir draugų vaikams. O pažįstamiems, kurie turėjo augintinių, darė jų miniatiūras.
„Dariau ir dovanojau apie metus. Medžiagų jau reikėjo vis daugiau ir įvairesnių, o kadangi esu nedirbanti, tai nesinorėjo vyro apkrauti dar ir savo rankdarbiais. Sugalvojau, kad gal jau galėčiau kažką pabandyti parduoti“, – pasakoja Edita.
Kaip tik tuo metu viena jos pažįstama ruošėsi „Moters pasaulis“ parodai, kurioje žadėjo prekiauti savo rankų darbo papuošalais, tad Edita paklausė jos, ar ji gali pabandyti parduoti ir iš vilnos suveltas gyvūnėlių seges.
„Užklausiau, ar nepaimtų pabandymui ir segių iš vilnos. Įsivaizdavau, kad vaikams, tai čia bus mielas aksesuaras į megztuką, ar kepurę rudeniui. Kažkodėl atrodė, kad kaip tik vaikams reikia kažkokių papuošalų, kad moterims jų ir taip visokių pilna (juokiasi).
Pirmoje parodoje daugelis nesuprato išvis kas čia. Kad gražu, kad patiko visiems, o ką su jais veikt, tai nedaugeliui buvo aišku. Nupirko tada nemažai, pagyrų gavau daug. Draugė pradėjo juos imti į visas muges, kur pati dalyvavo. Tais metais Kalėdoms dariau paršelius, kitais – buvo peliukai“, – prisimena ji.
Neatsispiria ir garsenybės
Prieš pusantrų metų Edita pradėjo daryti seges ir pagal augintinių nuotraukas.
„Viena giminaitė paprašė padaryti Sfinkso veislės katiną ir atsiuntė kelias nuotraukas. Paskui kažkas paprašė šuniuką. Aplinkinių reakcija ir pagyrimai paskatino eiti toliau. Daugėjo žmonių, kurie klausė „O kur Jūs esat? Gal facebooke ar instagrame?“, nusprendžiau sukurti „Instagram“ paskyrą.
Ten pradėjo domėtis, klausinėti kas čia ir kur naudoti (šypsosi). Užsakinėti seges pradėjo beveik iškart. Kažkas pasidalino darbu su savo sekėjais, užsakovų, tarpe atsirado žymių žmonių“, – šypteli Edita.
Viena dizainerė paprašė moters pagaminti segę su prisegimu į automobilį, tad Editai teko pasukti galvą, kol rado būdą, kaip veltinuką pritvirtinti prie automobilio viduje esančių grotelių. Tada ir daugiau žmonių pradėjo rinktis sagučius į automobilį. Viena tokie segė papuošė ir „X faktoriaus“ nugalėtojos Iglės automobilį.
„Seges užsako ir išėjusių gyvūnų savininkai. Neseniai į Vokietiją siunčiau rėmeliui skirtas dvi kates – jas vyras užsakė savo žmonos mamai. Arba siunčiau mažą špiciuką į Angliją, kuris, kaip parašė užsakovė, jį gavus sugrąžino atsiminimus ir jos su draugė net apsiverkė“, – pasakoja moteris.
Pirmiau – malonumas, verslas po to
Dabar Editos kuriamos segės yra labai tikroviškos ir ji pati jas vadina stebuklingais veltiniais. Vieną tokią segę pagaminti užtrunka porą dienų, o kartais ir ilgiau. Segės kainą svyruoja nuo 30 iki 35 eurų, priklausomai nuo jos sudėtingumo.
„Žinoma, ne visada pavyksta padaryti tiksliai pagal nuotrauką, bet su kiekvienu darbu tobulėju, tikiuosi daryti vis geriau. Aš pati labai kritiškai žiūriu į savo darbus ir labai retai esu jais patenkinta. Žinau meistrų, su kuriais tenka bendrauti, dauguma jų iš Rusijos, kurie daro užsakymams panašias seges ir tie darbai tikrai labai prasti, stebiuosi šitokia saviverte...“, – sako moteris.
Nors klientai vis dažniau prašo padaryti seges pagal augintinių nuotraukas, vis dėlto pačiai Editai labiau patinka tie užsakymai, kai gali improvizuoti ir įdėti daugiau savo kūrybos.
„Neseniai užsakė dovanai lapiuką, prašė, kad būtų mėlynakis, visą kitą darysiu pagal save. Tokie užsakymai man leidžia be ribų kurti ir mėgautis kūryba. Iš labai patikusių darbų, turbūt neseniai daryta Servalo katė, jos šeimininkui į automobilį“, – vieną iš savo mėgstamiausių darbų išskiria ji.
Edita šypsosi, kad ši veikla jai nuo pat pradžių buvo malonumas ir net negalėjo pagalvoti, kad vieną dieną ji atneš ir finansinę naudą.
„Žinoma, kada užsakymas yra pagal gyvūno foto, tai jau įstatymas į kažkokį rėmą, atsiranda atsakomybė prieš užsakovą ir čia jau nėra laisva kūryba. Bet kiekvienas gražus atsiliepimas ir žmonų džiaugsmas gavus siuntinuką man pačiai suteikia daug džiaugsmo. Esu labai laiminga galėdama sukelti geras emocijas kitiems žmonėms. Norėčiau, kad daugiau žmonių Lietuvoje pamatytų, kad iš vilnos galima sukurti tokius mažus stebuklus“, – pokalbį užbaigia ji.
