„Žinau labai mažai. Tiek, kad sūnus patyrė sunkią galvos traumą ir jau dvi savaites, nuo kovo 12 dienos, yra komos būsenoje. Šią informaciją gavau iš Lietuvos ambasados Japonijoje, o kaip atsitiko ta galvos trauma, aš nežinau“, – sako V. Vasiljeva.
Ruošėsi grįžti į Lietuvą
22 metų Aleksandras Filipinuose gyveno ir dirbo jau trejus metus. Kaip pasakoja moteris, viskas klostėsi gerai iki tol, kai sausio pabaigoje vaikiną kažkas užpuolė.
„Sausio 21 dieną jis buvo sumuštas. Aš kaip supratau, jis bendravo su kažkokiais pažįstamais ir susipyko, įvyko kažkoks konfliktas, jis net turėjo į kitą miestą pervažiuoti“, – dalijasi moteris.
Persikėlęs į Cebu salą, Aleksandras po kurio laiko pradėjo ruoštis grįžimui į Lietuvą. Tačiau jam iškilo bėdų su dokumentais, todėl mama nusiuntė pinigų.
„Siunčiau jam pinigus, kad galėtų grįžti į Lietuvą, kad susitvarkytų dokumentus. Aš jo primygtinai klausiau, kuriai dienai užsakyti bilietus, kadangi tų pinigų nėra daug, o pigūs bilietai labai staigiai dingsta. Bet jis vis sakė, kad galbūt ras kažką pigaus iš ten, tai tada taip ir gavosi, kad aš nusiunčiau tuos pinigus jam. O tada ir gavau tą žinią“, – pasakoja V. Vasiljeva.
Apie sūnaus būklę žino mažai
Moteris buvo informuota, kad jos sūnus patyrė galvos traumą ir dabar yra komos būsenoje. Tačiau daugiau informacijos ji neturi, o bendravimą su ligoninės, kurioje šiuo metu guli jos sūnus, atstovais apsunkina keli dalykai.
„Vienas dalykas, kad aš nekalbu angliškai, bandau per „Google“ vertėją, kitą sykį padeda draugės mergaitė, bet tai, be abejo, apsunkina tą bendravimą.
O kitas dalykas, kai pas mus naktis, pas juos rytas, tai aš jau irgi antra savaitė įtampoj esu, beveik nemiegu, nes naktimis rašau laiškus, na, kad ir šiandien, pavyzdžiui. Rašiau ir pirmą, ir antrą, ir trečią valandą nakties, bet konkrečių atsakymų neturiu“, – atvirauja Aleksandro mama.
Ji pasakoja, kad gavo kelis sūnaus ligos išrašus, nuotraukų, taip pat matė jį per internetinę bendravimo programą skype. Tačiau nei gydytojų prognozių, nei žinių, ar sūnaus būklė gerėja, moteris neturi.
„Aš rašiau, klausiau, kokios tos prognozės, bet jokių konkrečių atsakymų negaunu. Jo ligoninės išrašus turiu kovo 20 dienos, bet šiandien jau 26 diena... Vis prašau, kad atsiųstų išrašus, bet kol kas nieko nežinau“, – graudinasi moteris.
Nesulaukia pagalbos
V. Vasiljeva pasakoja, kad jai į Kauną buvo atsiųsta daugiau nei 8 tūkstančių eurų sąskaita už pirmą Aleksandro gydymo savaitę. Kol kas ji sumokėjo tik maždaug ketvirtadalį šios sumos, nes tokių pinigų vieniša 60 metų moteris paprasčiausiai neturi. Ji visais įmanomais būdais ieško, kas galėtų padėti.
„Aš išsiunčiau tiek, kiek turėjau, kiek pervedė giminaičiai, draugės, dar keletas žmonių. Bet tai nėra nei pusė reikiamos sumos, gal ketvirtadalis.
Tai mano tragedija, mano bėda, mano skausmas ir mano sūnus, aš tą suprantu, kad niekam tai nėra įdomu. Bet kai nebeturi į ką kreiptis, tai jau šiaudo griebiesi.
Rašiau ir keliems ministrams, ir daliai seimūnų, ieškau Lietuvos turtingųjų, rašysiu jiems laiškus. Gal kažkam, kas turi daug pinigų, ta suma neatrodo didžiulė, bet man ji yra didelė, labai didelė“, – neslepia moteris.
Ją stebina ir tai, kad ji nesulaukia reikiamos pagalbos iš atsakingų institucijų.
„Rašau laiškus, man vis sako, kad reikia kreiptis kitur, ir taip sukasi tas ratas. Aš suprantu, kad dėl to koronaviruso viskas dešimt kartų pasunkėjo ir tikrai yra žmonių, kurie turi rūpintis vidiniais dalykais, bet yra Užsienio reikalų ministerija, yra Lietuvos ambasada Japonijoje...
Su ja dabar sunkiau susisiekti, nes jie parašė informaciją, kad nuo kovo 25 dienos teikia tik būtinąją konsulinę pagalbą. Aš nežinau, kai mano sūnus tokioje būsenoje, ar tai nėra būtinoji“, – su ašaromis akyse pasakoja V. Vasiljeva.
Vilties nepraranda
Nors moteris išgyvena turbūt siaubingiausias dvi savaites jos gyvenime, ji nepraranda vilties ir tiki, kad viskas išsispręs.
„Aš tikrai turiu vilties, kad jis atsigaus, kad sugrįš. Jis gyvas, jis tik komos būsenoj, bet jis gyvas, vis tiek gyvas... Jis mano vaikas – jis turi atsigauti ir sugrįžti. Tikrai tikiu, kad jis sugrįš pas mane“, – drebančiu balsu sako V. Vasiljeva.
Moteris kreipiasi pagalbos į geros valios žmones ir prašo padėti susimokėti už sūnaus gydymą.
„Jei aš sėdėčiau ant didelio maišo pinigų, tai aš pati išsispręsčiau viską be viešinimo ir panašiai, man viskas būtų paprasčiau. Bet aš to maišo neturiu ir gyvenu iš išankstinės pensijos.
Jei kiekvienas bent po kažkiek galėtų prisidėti, tai vis tiek gal susidarytų ta suma kažkaip bent už tą pirmą savaitę. Bet iki tų 8 tūkstančių dar tik eiti ir eiti, ir aš nežinau, kokiais keliais“, – verkdama sako Aleksandro mama.
Norintys ir galintys prisidėti prie Aleksandro gydymo, gali pasinaudoti šiais rekvizitais:
Gavėjas: Vera Vasiljeva
Sąskaitų numeriai: „Seb“ bankas – LT807044000582616939
„Swedbank“ – LT187300010004958760
Paskirtis: Pagalba Aleksandrui