Papasakok, kaip gimė idėja sukurti savo grupę? Juk galėjai atsiduoti į žinomo prodiuserio rankas ir nesukti sau galvos, apie tai, kaip išpopuliarėti Lietuvoje...
Mūsų duetas gimė 2011 m. vasarą. Iš pradžių buvome trys mergaitės, kurios nusprendė dainuoti, tačiau, pasikeitus aplinkybėms, likome dviese. Pati aš dainuoju nuo mažų dienų, dainavau mokyklos chore. Vėliau šiek tiek apleidau savo dainavimą, bet tuomet gyvenime pasitaikė šansas grįžti į sceną. Prieš trejus su puse metų „Olialia“ prodiuserių buvau atrinkta dainuoti į vieną mergaičių grupę, kuri buvo sukurta paraleliai su „Olialia“ pupytėmis. Tuomet ir prasidėjo didieji vargai – du metus mus tampė už ausų, mečiau darbą Kaune, persikrausčiau į Vilnių, mes įrašėme viso tris kūrinius. Nieko neužsidirbau, o dar tekdavo investuoti ir savo pinigus. Grupė stovėjo vietoje, nieko naujo nebevyko ir taip nusprendžiau, kad galiu pati rūpintis savo karjera, mat idėjų man niekada netrūko. Į pagalbą pasikviečiau dvi šokėjas, o pati dainavau. Galiu pasakyti, kad kuo toliau, tuo imčiau žiūriu į visą šitą projektą, turiu didelį norą išsikovoti vietą po pramogų pasaulio saule.
Merginų grupė „Dileira“ (nuotr. E. Galubausko)
Ir kaip baigėsi tos grupės veikla? Ar merginos taip ir liko nieko nepešusios?
Ši grupė vėl stengiasi užvaldyti rinką, tai merginų duetas „Agentūra“, jei teko apie tokį girdėti. Vienam leidiniui papasakojusi apie šią grupę, sulaukiau net grasinimų, kodėl aš pasakoju, kaip aš galiu pasakoti, mes gi gražiai išsiskirstėm...
Kaip manai, ko reikia, norint tapti populiariai tarp mergaičių grupių? Juk konkurencija – milžiniška...
Merginos turi būti visų pirmą charizmatiškos. Kad ir ką kas nekalbėtų, bet išvaizda lemia labai daug, taip pat yra labai svarbu balsas, juk grupė turi ne tik gerai atrodyti, bet ir mokėti dainuoti.
Grupės lyderė Jevgenija (nuotr. E. Galubausko)
Ateina vasara, pats darbymetis, kuomet galima užsidirbti išties daug. Ar daug koncertų esate susiplanavusios? Ar sulaukiate pasiūlymų?
Prisipažinsiu – pačios mes koncertų neieškome. Nusiuntėme užklausą į vieną populiariausių Palangos barų, tai sulaukėme atsakymo, kad mūsų koncertai bus rengiami, tik datos dar nėra suderintos. Šiuo periodu turime koncertų savaitgaliais, kartais ir kelis per dieną. Tačiau nerimauti nėra dėl ko, intensyviai ruošiame naują programą, lankome vokalo pamokas, daug repetuojame. Galiu atskleisti, kad dirbame net su keliais žinomais prodiuseriais, kurie bendradarbiauja su jau populiarumo sulaukusiomis grupėmis, tačiau jų įvardyti kol kas nenorėčiau.
Kaip reaguojate į kritiką internete? Juk kad ir ką bekalbėtumėte, bet kai kurių komentatorių žodžiai tikrai žemina...
Mano kolegė, su kuria dainavau, neatlaikė kritikos ir pasitraukė iš grupės. Ji turėjo draugą, kuriam nepatiko jos idėja dainuoti merginų grupėje, ir ji tiesiog išėjo. Bet dabar turiu naują narę, kuri yra vyresnė, gražesnė, labai gerai dainuoja ir netrukus ją pristatysiu scenoje. Kalbant apie mane, aš, asmeniškai, visiškai nereaguoju į kritiką, nors kai kurie komentarai būna labai žiaurūs.
Priklausai dainuojančių merginų grupei. Kodėl tuomet nusprendei išgarsėti tuo banaliausiu keliu: žiniasklaidoje publikuoti erotines fotografijas, provokuojančius tekstus, o ne sukurtas dainas? Juk pirmiausia išgarsėjus savo muzika, kritikos būtų žymiai mažiau.
Savo karjeros nepradėjome nuo minėtų fotosesijų. Mes dainavome, ėjome tuo vadinamu muzikiniu keliu, o vėliau iš vieno portalo redaktoriaus sulaukiau pasiūlymo įsiamžinti fotosesijoje prie Baltojo tilto. Redaktorius pažadėjo, kad bus gražios, kokybiškos nuotraukos, patraukli fotosesija. Žinoma, aš sutikau, kodėl gi turėčiau atsisakyti? Iš Kauno atvykau pasiėmusi maudymosi kostiumėlį, pasifotogafavau ir, paskelbus fotosesiją, sprogo didelis burbulas – ji sulaukė itin daug dėmesio. Vėliau pasiūlė dar vieną fotosesiją, nuvažiavome su redaktoriumi į Nidą. Tačiau aš tame nematau nieko blogo – juk fotografavausi ne nuoga, su maudymosi kostiumėli, visas paplūdimys merginų pilnas taip apsirengusių ir niekas į tai nekreipia dėmesio.
Paskutines, naujausias savo dainas, tiesiog iliustravome fotosesijomis. Nuo naujųjų metų nebuvo nei vienos fotosesijos, kuri šmėžuotų spaudoje be mūsų dainos, o pristatyti naujas nuotraukas su daina yra įdomiau.
Kalbama, kad pramogų pasaulyje merginų grupės dažnai sulaukia nepadorių pasiūlymų, į kuriuos atsakius teigiamai, garantuojamas pripažinimas ir šlovė. Ar teko kada nors su tuo susidurti?
Tokių pasiūlymų tikrai nebuvo. Žinoma, gerbėjai siūlo susitikti, bet tikrai ne tam, kad mus išpopuliarintų. Galiu pasakyti, kad su prodiuseriais mes tikrai nemiegame.
O kaip atrodo pramogų pasaulis, kuomet jį geriau pažįsti? Ar teko susidurti su apkalbomis, pavydu ir veidmainiavimu?
Kalbant apie pramogų pasaulio užkulisius, galiu pasakyti, kad jame yra labai daug melo, dviveidiškumo, merginų grupės kalba apie tai, kokios jos tikrai nėra: nepaprastos, išskirtinės, tačiau man atrodo, kad nieko panašaus ten nėra.
Kuri merginų grupė yra didžiausi jūsų konkurentai?
Tikrai su niekuo nekonkuruojame, mes nežiūrime nei į vieną grupę, o einame savo keliu. Jei lygiuotumėmės į kažką, tai eitume paskui jas ir nedarytume nieko savo. Kaip vieną iš lietuviškos pop muzikos grupių favoričių galėčiau išskirti grupę „Braškės“, mat merginos labai nuoširdžios, paprastos, nieko iš savęs nevaidina, gražūs balsai, dainos.
Kaip manai, kodėl vėl susikūrė grupė „69 danguje"?
Mano manymu, jų išsiskyrimas buvo išpūstas burbulas, kuris suveikė kaip gera reklama. Grupei išsiskyrus padaugėja koncertų, o naujas susikūrimas patraukia žiniasklaidos dėmesį, visur rašoma, kad merginos vėl grįžo. Žinoma, ši grupė visada buvo pirma tarp merginų grupių. Nežinau, kaip bus dabar, bet manau, kad pasiekti tokių aukštumų joms jau nebe pavyks. Klausytojams reikia naujų grupių, „69 danguje" jau yra pabodusios, mano nuomone, merginoms reikėtų pradėti gyventi paprastą, ramų gyvenimą.