Kauno apskrities viešoji biblioteka (Radastų g. 2, salė) ir Rašytojų klubas lapkričio 18 d. 17.30 val. kviečia į susitikimą su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate, rašytoja Vanda Juknaite. Vakaro vedėja – rašytoja Dovilė Zelčiūtė.
Taip pat dalyvaus filosofė, literatūros kritikė prof. Jūratė Baranova ir aktorė Doloresa Kazragytė. Renginys – projekto „Nacionalinės premijos laureatės: kūrybos alchemija“ dalis. Įėjimas nemokamas.
Spalio mėn. kauniečiai turėjo galimybę dar kartą susitikti su mylima aktore Rūta Staliliūnaite, pabendrauti ir padainuoti su liaudies dainų atlikėja Veronika Povilioniene. Šįkart žiūrovai kviečiami į susitikimą su prozininke, dramaturge, eseiste Vanda Juknaite. 2008 metais jai paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už „santūrų humanizmą ir lietuvių literatūros lauko išplėtimą”.
Rašytoja išgarsėjo itin jautriai žmogiškąsias vertybes ir socialines problemas gvildenančiais kūriniais. Nors rašo nedaug, kūriniai spinduliuoja tikrumu, žodžio ir dvasios grynumu. V. Juknaitė ji debiutavo apysaka „Ugniaspalvė lapė“ (1983), vėliau parašė ypač gerai įvertintą romaną „Šermenys“ (1990), apysaką „Stiklo šalis“ (1995), dramą „Formulė“ (1996), eseistikos knygą „Išsiduosi. Balsu“ (2002), interpretacijų knygą „Saulėlydžio senis: Romualdo Granausko kūrybos interpretacijos“ (su E. N. Bukeliene, 2004) bei pokalbių su vaikais knygelę „Tariamas iš tamsos“ (2007).
V. Juknaitė – pedagogė, dirbo mokytoja, vėliau dėstė Klaipėdos konservatorijoje. Šiuo metu dirba Vilniaus pedagoginiame universitete. Galbūt ši veikla paskatino V Juknaitę ypatingą dėmesį skirti vaiko pasauliui, ypač nelaimingo, likimo nuskriausto, kenčiančio įvairias negalias ar tėvų neglobojamo ir leidžiančio dienas gatvėje. Apie tai ir rašoma jos naujausiose knygose. Jautriai ir giliai panyrančios į vaiko pasaulio problemas, jos ne vienam skaitytojui spaudžia ašaras.
„Taupus“ V. Juknaitės rašymo stilius ir trumpi tekstai pasako kur kas daugiau nei talpina storiausios knygos. Ji ne kartą kalbėjo ir apie motinystę ar mokytojo darbą, sakydama: „ <...> jokiais meilės žodžiais nepakeisi rūpesčio. Jokiais žodžiais netapsi mokytoju.“ Rašytoja ne tik prisiliečia prie egzistencijos esmės, bet ir padeda spręsti aprašomas problemas dirbdama su likimo nuskriaustais vaikais. Štai Inkūnuose (Anykščių raj.) su kun. Salvijumi Pranskūnu ji įkūrė tikėjimo ir pedagogikos tiesų ieškančio jaunimo bendriją „Verus“, kuri jau daugiau kaip dešimtmetį organizuoja vasaros stovyklas asocialiems gatvės vaikams. V. Juknaitė ne tik kalba, bet ir daro. O tai veikia. Giliai ir prasmingai.
