Žinomo architekto Audriaus Karaliaus iniciatyva penktadienį šalia Laisvės alėjoje esančio ir jau kelerius metus neveikiančio "Romuvos" kino teatro protesto akciją surengė keliolika miesto dailininkų ir architektų. Jie nelaikė rankose jokių plakatų, neskandavo šūkių, ramiai gurkšnojo kavą iš popierinių puodelių ir diskutavo.
"Mūsų protestas buvo tylus ir labai simboliškas. Norėjome parodyti, kad jau gana tuščių kalbų, kurios iki sprendimų neatveda. Reikia nedelsiant imtis priemonių kino teatrui gelbėti, nes jo direktorius Ramūnas Šalūga neužtikrina tinkamos kultūros paveldo objekto Laisvės alėjos viduryje priežiūros. Ir nešildomas "Romuvos" statinys paprasčiausiai gali virsti griuvėsiais", - Eltai aiškino vienas iš akcijos dalyvių skulptorius Stasys Žirgulis. Jis, beje, - ir miesto tarybos narys.
Architekto A. Karaliaus inicijuotos akcijos metu kino teatro durys buvo užrakintos. Prieškariu statytas kino teatro pastatas savo tiesioginės misijos - nuolat demonstruoti kino filmus - jau kelerius metus neatlieka. Retsykiais "Romuvoje" tik trumpam, kelioms dienoms, įsikurdavo filmų festivaliai, tačiau kai kurie iš jų jau atrado kitas erdves.
Šio dešimtmečio pradžioje, primena ELTA, miesto savivaldybė išnuomojo "Romuvą" verslininkams, konkrečiai, - su Šabtajumi Kalmanovičiumi sietai bendrovei "Rosh". Bendrovė atliko patalpų remontą. Tačiau dalį jų tuometinis kino teatro direktorius Gediminas Juodeika sugebėjo privatizuoti ir neklausęs steigėjo - Kauno miesto tarybos - sutikimo. Teismai patalpų pardavimo sandorių nepanaikino.
Savivaldybei dabar priklauso keturi penktadaliai "Romuvos" akcijų, kino teatro direktoriui R. Šalūgai - penktadalis.
Šis verslininkas siūlė nutraukti prieš laiką kino teatro nuomos sutartį su sąlyga, kad savivaldybė iš jo nupirktų akcijas. Už tai pageidavo gauti 1,3 mln. Lt. Miestą valdantieji jau buvo besutinką su tokiomis sąlygomis, nes ketinta patenkinti visuomenės poreikius "Romuvą" paversti daugiafunkciniu kultūros ir meno centru. Tačiau opozicijoje esantys politikai rimtai pasipriešino akcijų išpirkimui biudžeto pinigais.
"Tegul Šalūga pabando jas rinkoje parduoti, tai neras kam, nes kas dabar tiek mokės už akcijas, kurias įgijęs negalės priiminėti jokių sprendimų dėl turto naudojimo? Ar jau savivaldybė neturi kur pinigų dėti, kai jų taip trūksta biudžete?", - piktinosi miesto tarybos narys Kęstutis Mikėnas.
Stasys Žirgulis Eltai penktadienį priminė, jog daugiau nei prieš metus apie "Romuvos" likimą kalbėta ir miesto tarybos Antikorupcijos komisijos posėdyje. Tada konstatuota, kad yra kelias (tegul ir teisminis) nutraukti sutartį tarp savivaldybės ir verslininkų, jei jie pažeidžia savo įsipareigojimus. Verslo pinigai už nuomą kompensuoja jų įdėtas investicijas, kurių prireikė, kai nuomininkai savais kaštais paremontavo kino teatrą.
"Mano manymu, seniai "Romuvai" ir kauniečiams reikalingi ryžtingesni miesto valdžios sprendimai. Bet šią kadenciją Kauno savivaldybėje kažkaip problemos labai vangiai sprendžiamos. Jei tik jos susijusios su pinigais, turto reikalais, viskas vilkinama. Iki kadencijos pabaigos liko nepilni metai, o "Romuvos" problemos, atrodo, taip ir neišspręsim", - apgailestavo S. Žirgulis.
