Rugsėjo 26–27 dienomis Kaune vyks tarptautinė konferencija, skirta Baltijos šalių kalbų technologijoms. Renginio dalyviai pristatys naujausius tyrimus apie lietuvių, latvių, estų ir kitų kalbų išteklių kūrimą bei technologijas, pranešė Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Konferenciją „Human Language Technologies – the Baltic Perspective“ („Baltic HLT 2014“) organizuoja Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centras, šiemet žymintis įkūrimo dvidešimtmetį.
Pasak VDU Kompiuterinės lingvistikos centro vadovo Andriaus Utkos, kompiuterinė lingvistika ir kalbos technologijos yra sparčiai besivystanti mokslo sritis pasaulyje. Ypač daug tyrimų skirta anglų kalbai – juos vykdo tokios stambios įmonės kaip „Google“, IBM, „Yahoo!“, „Nuance“ ir kt.
„Deja, mažos kalbos – pavyzdžiui, lietuvių, latvių ar estų – nėra patrauklios komerciškai. Be to, šios kalbos gerokai skiriasi nuo anglų savo žodynu, žodžių darybos sistema ir santykinai laisva sakinio struktūra, todėl anglų kalbai kurti metodai negali būti tiesiogiai pritaikomi. Dėl šių priežasčių ypač svarbu burti mažiau paplitusių kalbų mokslininkus: kalbėti apie sprendžiamas problemas, dalytis patirtimi, aptarti bendradarbiavimo galimybes“, – teigia A. Utka.
Konferencija „Baltic HLT 2014“ šiemet vyks jau šeštą kartą: ankstesnės vyko Rygoje (dukart), Taline, Kaune ir Tartu. Renginys ypač naudingas Baltijos ir kaimyninių šalių mokslininkams, dirbantiems kompiuterinės lingvistikos, tekstynų lingvistikos ir kalbos technologijų srityse.
Pasak VDU atstovų, paprastai šią konferenciją atidaro pasaulio mastu žinomi mokslininkai: Františekas Čermákas (Karolio universitetas Prahoje), Kimmo Koskenniemi (Helsinkio universitetas), Martinas Volkas (Ciuricho universitetas) ir kiti. Šiemet pranešimus skaitys kviestiniai pranešėjai Walteris Daelemansas (Antverpeno universitetas), Adamas Kilgarriffas (kalbos technologijų įmonė „Lexical Computing“), Stevenas Krauweris (infrastruktūra CLARIN ERIC), Rūta Petrauskaitė (Lietuvos mokslo taryba).
Kaip ir ankstesniais metais, šiemet konferencijos dalyviai gilinsis į kalbos ir šnekos išteklių kūrimo bei technologijų temas: sintaksė, semantika, gramatika, leksika; tekstynai, jų rengimas, anotavimas; leksikonai, terminologija ir ontologijos; diskursas; dialogas; informacijos ištraukimas ir išgavimas; įvardytųjų esybių atpažinimas; klasifikavimas ir klasterizavimas; sintaksinė analizė; stilometrija; sentimentų analizė; teksto apibendrinimai ir perfrazavimai; klausimų atsakymai; vienareikšminimas; nauji taisyklėmis pagrįsti, statistiniai ir mašininio mokymo metodai; mašininis vertimas; kalbos technologijų taikymai; nauji kalbos apdorojimo įrankiai; šnekos sintezė, apdorojimas, atpažinimas; garsynai ir jų anotavimas, sakoma pranešime.
