Pristatydami visuomenei Bendrojo plano antrojo pakeitimo sprendinius, "Kauno plano" architektai bei miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vadovai susilaukė nemažai priekaištų.
Tačiau didžiumą jų buvo galima peradresuoti įstatymų leidėjams bei šalies centrinėms institucijoms, kurios reglamentuoja daugelį plano rengimo, planuojamų teritorijų paskirties nustatymo momentų. Ypač teritorijose, esančiose prie upių.
Bet, anot architekto Audriaus Karaliaus, negalima planu "atitraukti gyventojų nuo vandens, neleisti jiems ten namų statytis, bet tuo pačiu Marvelėje numatyti 1,5 km ilgio Nemuno pakrantės ruožą krovinių prieplaukai, tai yra, - komercijai."
Būtent dėl teritorijų paskirties ir kilo daugiausiai ginčų, tačiau Urbanistikos skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus nuomone, jie nesusiję su bendrojo plano pakeitimais. Greičiau, - su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu.
"Mano privatus sklypas, o architektai jį nurodo kaip bendro naudojimo teritoriją ir verčia žeme dalytis su kitais gyventojais. Jei to būtinai reikia, teritorija turėtų būti paimama visuomenės poreikiams taip, kaip numato įstatymas, teisingai atlyginant už ją žemės savininkui", - aiškino viena iš susitikimą su Bendrojo plano pakeitimų projektuotojais atėjusi kaunietė.
Jai antrino kita žemės sklypo savininkė, retoriškai klausdama, kam iš viso reikalingi svarstymai, susitikimai su visuomene, jei bus taip kaip plane nubrėžta?
"Ar valstybė turi tiek daug pinigų, kad pirma atkuria nuosavybės teises, o paskui tą žemę paima visuomenei?", - klausė moteris.
Savivaldybės administraciją pasiekė nemažai gyventojų prašymų dėl vienokių ar kitokių priežasčių pakeisti atskirų teritorijų ar pavienių sklypų tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Savo pasiūlymus dėl bendrojo plano pakeitimų teikė ir savivaldybės administracijos teritorijų planavimo specialistai, atsižvelgdami į objektyvius veiksnius. Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, primena ELTA, yra patvirtintas 2003 metais. Nuo to laikotarpio įvyko nemažai pokyčių tiek miesto ekonominėje aplinkoje, tiek Lietuvos teritorijų planavimo dokumentų teisinėje bazėje.
Viešame susirinkime buvo pristatomi Bendrojo plano antrojo pakeitimo sprendiniai, jų poveikio ataskaita, informacija apie gautus pasiūlymus.
Bendrojo plano sprendiniai galioja iki 2013 metų. Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius patikino susirinkusius į plano pakeitimų pristatymą, kad... šiemet bus pradedamas rengti naujas bendrasis planas. Tam tikimasi gauti Europos Sąjungos lėšų. Plano rengimo pabaigtuvės numatytos po trejų metų.
"Dabartinio bendrojo plano pakeitimai nagrinėjami tik apibrėžtose teritorijose ir apima tik tikslinės žemės naudojimo paskirties būdų ir pobūdžių pakeitimus. 2009 m. gruodžio 22 d. Savivaldybės taryba patvirtino bendrojo plano antrojo pakeitimo koncepciją. Visą mėnesį sprendiniai buvo eksponuojami ir svarstomi su visuomene", - sakė Urbanistikos skyriaus vedėjas N. Valatkevičius.
Šio viešo svarstymo metu išsakyti gyventojų pasiūlymai ir pastabos bus įtraukti ir į juos bus atsižvelgta tvirtinant sprendinius.
Kauno miesto savivaldybė, remdamasi fizinių ir juridinių asmenų prašymais bei administracijos nurodymais, pasiūlė pakeisti bendrąjį planą - iš viso 121 teritorijoje. Miesto taryba, tvirtindama koncepciją, nurodė 10 svarstytinų vietų, kurias reikėtų panagrinėti plačiau: šeši sklypai Kleboniškyje - Neries pakrantėje ir Margavos, Vaistariškių, Vasarvietės g., sklypas Vaišvydavoje, miško paskirties teritorija Aukštutiniuose Kaniūkuose, keli sklypai Vičiūnuose - Kruonio g. ir teritorijos prie Kiaunių gatvės.
Tiesa, savivaldybės salėje susitikime su gyventojais dalyvavęs urbanistikos ekspertas profesorius Vladas Stauskas pažymėjo, kad daugelyje šalių tokie dokumentai, kaip bendrasis planas, yra ir savotiško pastovumo bei tvirtumo garantas: jie keičiami ne dažniau kaip kas 25-30 metų. Ir pirma su jais susipažįsta ne politikai (kaip buvo Kauno plano pakeitimų atveju), bet architektai, ekspertai ir visuomenė.
