Gyventojai įsitikinę, kad valdžia juos taip baudžia dėl pasipriešinimo kelio tiesimui prie pat Nemuno. O štai žemės užgrobimo atvejus tirianti Nacionalinė žemės tarnyba sako jokių skundų iki šiol negavusi, tad dabar patikrinimus rengs pagal žurnalistų išplatintą informaciją.
„Keliose vietose jinai buvo neteisėtai netgi aptverta ir naudojama daržams, šiltnamiams ir taip toliau, kitose vietose galbūt gyventojai ją naudojo ne tai, kad visiškai užgrobę, bet apsisodinę sau tvarkė“, – TV3 žinioms pasakojo Viešosios tvarkos sk. vedėjas Vytautas Jurkevičius.
Gyventojai sako, kad šie priekaištai pasipylė kaip tik po to, kai jie pasipriešino kelio prie upės tiesimui, kuris vestų į vaizdingose pakrantėse buvusio sporto maniežo, kuris, kaip įtariama, supleškėjo specialiai padegtas, teritorijoje planuojant statyti dangoraižius.
„Kai mes išgirdome apie gatvę – tada prasidėjo pjudymas. Baust žmones, dėl to, kad jie tvarkosi yra nelogiška, juo labiau, kad tas nuolatinis pjudymas ant Šančių, kad jie kažką užgrobė, tai yra neetiška“, – įsitikinusi Šančių gyventoja Rita.
Šančiškiams duotas terminas iki liepos 31-osios pašalinti viską, kas, anot savivaldybės, yra įrengta ar pasodinta ant valstybinės žemės. O štai galimą valstybinės žemės užgrobimą kontroliuojanti Nacionalinė žemės tarnyba sako iki šiol skundų nesulaukusi. Tad situaciją aiškinsis tik pagal žurnalistų informaciją.
„Mes įtraukėm į trečio ketvirčio planinius patikrinimus nuo liepos iki rugsėjo trisdešimtos imtinai patikrinsim tuos galimus signalus, kur galimai yra pažeista valstybinė žemė“, – ramino Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Kauno skyriaus specialistas Skirmantas Žukauskas.
Gyventojai, rodydami apleistas teritorijas sako, kad Kauno valdžia svetimoje akyje net krislelį pastebi, o savoje ir rąsto nemato. Kadaise čia buvusius šabakštynus sutvarkę ir net padėkas už aplinkos gražinimą gavę šančiškiai sako dabar nepelnytai užsipulti. Jie prašo ir toliau leisti puoselėti želdinius, tačiau valdžios sutikimas nors ir laikinas, duotas ne visiems.
„Mes prašėm leidimo prižiūrėt toliau tuos želdinius, tačiau gavom atsakymą, kadangi prašymas pateiktas per vėlai – tai želdiniai pasmerkti žūčiai. Čia buvo baisūs šiukšlynai, ne prieit nei privažiuoti, apsodinom, prižiūrim šitą plotą grynai iš altruistinių paskatų“, – piktinasi Šančių gyventojas Gintas.
Kiti šančiškiai pasakoja, kad jų tėvams kadaise šios žemės priklausė net iki pat upės.
Viską sujaukė besikeičiančios santvarkos – žemę nusavino, vėliau leido išsipirkti tai, kas anuomet priklausė, bet ne visi spėjo įsiteisinti.
Žmonės į miltus trina ir valdžios argumentus, kad čia kelias planuotas dar tarpukariu. Esą gal norėta tik keliuką išgrįsti. Mat tuomet šitą vietą pavasarį visada užliedavo patvinęs Nemunas, iki pat 1960-ųjų, kai buvo pastatyta hidroelektrinė.
