Vos išgirdę Genovaitę kalbant prie įprastos šėrimo vietos iki tol slėpęsi katinai kaip mat išlenda. Aplink meiliai glaustosi baikštus ūsuotis, vardu Balvonas.
O kiek tolėliau moteriai tik šūktelėjus ir Rainis prisistato iš krūmų. Į kitų balsus nereaguoja.
Visi šie katinai kastruoti, tad nesidaugina. Bet jau daug metų gyvenančius laukinukus šerianti kaunietė su nerimu laukia atšilusių orų, mat kasmet vis randa piktavalių išmestų naujų murklių – juos su bičiulėmis stengiasi išdalinti.
„Žinau moteriškę, kuri du paėmė išmestus katinėlius, turiu draugę iš daugiabučio, mes va tris katinėlius išmestus, liaudiškai šnekant, „pristroinom“. Oi meta, va dabar pavasaris, po morčiaus šito tai visuose rajonuose bus primėtyta“, – sako kaunietė Genovaitė Beresnevičienė.
O priprašyti, kad juos priglaustų tai pagal sutartį turinčios Kaune daryti organizacijos, esą sudėtinga.
Kauno savivaldybė kasmet rengia viešųjų pirkimų konkursą, kurio laimėtojai turi sugauti mieste besiblaškančius benamius gyvūnus ar juos paimti iš gyventojų šiems prašant, karantinuoti, paženklinti, sterilizuoti ir pasirūpinti jų ateitimi. Tokių gyvūnų būna per 500.
Taip pat privalo surinkti žuvusių gyvūnų gaišenas. Deja, valdžios atstovai pripažįsta – rasti paslaugų teikėjus Kaune kasmet vis sunkiau.
„Tą turiu patvirtinti, vasario pabaigoje buvome paskelbę konkursą šitai paslaugai pirkti, nors buvo prisijungę pirkimo metu trys galimi teikėjai, bet atėjus numatytam terminui nė vienas pasiūlymas nebuvo pateiktas“, – pasakoja Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Nors esą kainos nemažos – bendra visų paslaugų vertė metams iki šiol buvo per 100 tūkstančių eurų. Bet sąlygos griežtos. Pagal jas dalyvauti konkurse gali tik kelios Kauno regiono įstaigos, mažesnės prieglaudos tiesiog neatitinka reikalavimų.
„Turi turėti gyvūnų laikymo vietą, vietos parinkimą nustato teisės aktai ir veterinarijos tarnybos leidimai reikalingi, taip pat privalomas veterinarijos gydytojas, žmogus, turintis patirtį su gyvūnais ir t.t., šie reikalavimai mažoms prieglaudėlėms užkerta kelią dalyvauti paslaugos teikime“, – teigia R. Savickienė.
Praėjusiais metais konkursą laimėję gyvūnų gerovės namai „Nojus“ sutarties tęsti nesutinka – kodėl, komentuoti atsisako. O anksčiau šias paslaugas teikę „Nuaro“ specialistai sako, skiriamos lėšos nepadengia kaštų.
„Jeigu yra skiriamas euras, du ar trys eurai išlaikyti gyvūną, tai yra daroma tik 14-ai dienų, o po to visa problema lieka prieglaudos ir mūsų. Žmonės neteisingai interpretuoja, kad tada jau užmigdomi gyvūnai, tik nutrūksta finansavimas ir mes išlaikome juos savo lėšomis“, – kalbėjo „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė.
Pamestinukus jie ir dabar priglaudžia – sterilizuoja, ženklina ir dovanoja.
O keblioje padėtyje atsidūrusi savivaldybė sako, konkurso laimėtojo ieškos kitu būdu – įstaigas kvies į neskelbiamas derybas. Kitaip kyla grėsmė, kad benamių gyvūnų populiacija žaibiškai didės.
O Vilniuje situacija kitokia – nors vis atsiranda prieštaraujančių, sostinėje tokias paslaugas daug metų teikia savivaldybės įmonės „Grinda“ padalinys – surenka gaišenas, gaudo beglobius ir jiems ieško namų bei vykdo „Pagauk-sterilizuok-paleisk“ programą.
„Kol kas aš manau, kad tai teisinga. Gerai, kad mes neišdraskėm, nes buvo minčių, kad „Grinda“ lai valo gatves ir šitą funkciją atmetam, kol kas šitą funkciją puikiai atlieka mūsų savivaldybės įmonė, tik reikia stiprinti, kad geriau tvarkytumėmės, kad mažiau tų gyvūnų atsidurtų gatvėse tokioj padėty“, – sako Gyvūnų gerovės komisijos pirmininkė Violeta Podolskaitė.
Remiamos ir beglobiais sostinės gyvūnais pasirūpinančios įvairios prieglaudos.
„Yra ir parama iš savivaldybės, NVO rašo paraiškas ir gauna šiokį tokį finansavimą“, – pasakoja V. Podolskaitė.
Vien „Grinda“ sostinėje per metus surenka apie 700 gyvūnų gaišenų, priglaudžia iki 1000 benamių kačių ir šunų.
