Spaudos konferenciją surengę Kauno opoziciniai konservatoriai pripažįsta, kad per dvejus „Vieningo Kauno“ vadovaujamos koalicijos darbo metus miesto biudžetas išaugo, įgyvendinami planai atnaujinti miesto parkus, stadionus, o pats Kaunas tapo pastebimesnis – tai įrodo ir gautas 2022-ųjų Europos kultūros sostinės titulas.
Tačiau Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai valdantiesiems negaili pastabų dėl to, jog šie esą neturi vizijos, kaip pritaikyti tvarkomus kultūros objektus, kaip panaudoti savivaldybei kariuomenės perduodamą 30 hektarų Aukštosios Fredos teritoriją. Valdantieji kritikuojami ir dėl nemažėjančių komunalinių mokesčių, abejojama dalies viešųjų pirkimų, nepriklausomų įmonių valdybų veiklos skaidrumu, apribota laisve politikams pasisakyti per tarybos posėdžius.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas dalį priekaištų vadina nepagrįstais bei pažymi, kad kai kurios konservatorių nurodomos problemos yra sprendžiamos.
Pasigedo nuveiktų darbų
TS-LKD frakcijos seniūnas Remigijus Skilandis sako, kad būtina peržiūrėti šildymo, atliekų išvežimo įkainius, nes jie, nepaisant prieš rinkimus duotų pažadų, esą nesumažėjo. Politikas pasigenda ir investicijų į viešąjį transportą.
„Kitas akcentas - pasirengimas Europos kultūros sostinei 2022-aisiais ne tik popieriuje, bet ir konkrečiais darbais: Kongreso rūmai, kuriems biudžete lėšos nenumatytos, stadionas ir visi kiti darbai“, – žurnalistams sakė R.Skilandis.
Jis kelia klausimą, ar vien šiemet skyrus kai kuriems paveldo objektams tvarkyti daugiau kaip 1 mln. eurų, pastatai bus pritaikyti visuomenės poreikiams. Pavyzdžiui, Kauno centrino pašto pastatą esą siūlyta tarybai perimti ir pritaikyti bibliotekai, įkurti architektūros ar turizmo informacijos centrą, bet taryba tai atmetė ir paliko ieškoti privačių investuotojų. Taip pat, anot jo, vėluoja procedūros dėl kino teatro „Romuva“ tvarkymo.
„Kelia nerimą ir bibliotekų uždarymas, šiuo metu uždaryta apie dešimt bibliotekų. Taip, reikia tą sistemą tvarkyti, bet reikia atsižvelgti ir į poreikį“, – aiškino R.Skilandis.
Tarybos narė konservatorė Edita Gudišauskienė pasigedo sprendimų, ką daryti su perduodama Aukštosios Fredos teritorija. Anot jos, dalį teritorijos būtų galima numatyti gyventojų nuosavybei į žemę atkurti, dalį galima skirti verslo investicijoms, galbūt net parduoti, o gautas lėšas investuoti į viešos paskirties statinius, pavyzdžiui, baseiną. Tačiau tai, jos nuomone, reikėtų spręsti neatidėliojant.
