Sovietmečiu spekuliantų sostine vadintas Kaunas per pastarąjį pusmetį, regis, vėl pateko į spekuliantų žemėlapį. Šį sykį -- nekilnojamojo turto ryklių. Tokią hipotezę daryti leidžia patys paprasčiausi empiriniai duomenys – laikinosios sostinės nekilnojamojo turto kainų dinamika.
Ilgą laiką kuklios (palyginti su sostine ir uostamiesčiu) naujos statybos būsto kainos Kaune nekilnojamojo turto plėtotojus vertė gūžčioti pečiais – net tradicinius vidutinės (iki 7 500 Lt už kv. m.) ir prestižinės klasės (nuo 7 500 Lt už kv. m.) segmentus šiame mieste išskirti būdavo sunku, mat naujos gyvenamosios statybos objektai tradiciškai čia kainavo pigau. Pernai ištisus metus kainos Kaune šokinėjo nežymiai, bet kilimo tendencija neišryškėjo.
Todėl netenka stebėtis, kad jau šių metų pradžioje Kauną atrado spekuliantai – žmonės, tradiciškai veikiantys mažai išplėtotose rinkose, kur rizika – didelė ir galima neblogai uždirbti. Jų veikla paskui save palieka klasikinį pėdsaką -- aukštyn kylančią kainų kreivę. Pabandykime tomis pėdomis pasekti kartu.
Šių metų sausį pasiūloje esančių naujų gyvenamosios statybos būstų kvadratinio metro kainos vidurkis Kaune tesiekė 4 938 Lt, o štai gegužės pabaigoje ta pati kaina šoktelėjo iki 5 777 Lt/kv. m.
Prisiminkime ir kitą rinkos dėsnį, teigiantį, jog sumažėjus prekių pasiūlai, sumažėja ir jų pardavimai. Tačiau šį pavasarį Kaune tas klasikinis dėsnis veikė atvirkščiai: pasiūla mažėjo, o paklausa – didėjo, o tai jau – reiškinys, bylojantis apie galimą spekuliacinę veiklą,
Naujos statybos būstų realizacijos spurtas laikinojoje sostinėje prasidėjo šių metų pradžioje. Tačiau, skirtingai nei kitų miestų vystytojai, kauniškės nekilnojamojo turto plėtros bendrovės nespėjo žaibiškai sureaguoti į padidėjusią paklausą ir kilstelėti kainų.
Atvirkščiai, kainos Kaune kilo šiek tiek pavėluotai, vis labiau skatindamos paklausą. Todėl vasaros pradžioje naujos statybos būsto pasiūla sumenko visais 25 proc., o štai pirkimų ir rezervacijų pirkti augimas ne krito, kaip reikėtų tikėtis, ir kaip atsitinka klasikinėse rinkose, o ir toliau kilo: per pirmąjį šių metų pusmetį jis padvigubėjo.
Bet be spekuliantiškų logikų Kaune yra autochtoninių ypatybių. Štai antrą pagal gyventojų skaičių miestą nekilnojamojo turto kainų mastais jau senokai aplenkė uostamiestis. Klaipėdoje prestižinės klasės būsto segmente aiškiai matyti perprodukcija (ši klasė sudaro apie pusę viso siūlomo įsigyti naujos statybos būsto), o štai Kaune prestižinės klasės kainos projektų yra vos keli. Kodėl?
Patyrinėjus Kauno objektus, kurių kainos didesnės nei 6 000 Lt už kv. m., tampa aišku, kad prestižinių objektų miesto centre, ten, kur brangesnė žemė, plėtotojai tiesiog neskuba statyti.
Atvirkščiai, statomi ekonominės klasės butai kraštiniuose Kauno mikrorajonuose. Žemės kaina ten palyginti maža, nes Kaune nekilnojamojo turto objektams vystyti tinkamų sklypų nestokojama, o ir paklausiausia rinkos prekė yra pigesnis būstas.
Kita vertus, Kaunas yra Kaunas ir „smetoniška“ logika sakanti, jog jei už ta pačią sumą gali pasistatyti namą arba įsigyti butą, — reikia statyti namą, čia vis dar veikia.
Matas Macijauskas yra bendrovės „Eika“ rinkos analitikas
