Kauno miesto tarybos kolegijos posėdyje trečiadienį paviešinta suma, kurios reikėtų, kad miestas galėtų surengti Tarptautines vaikų žaidynes, privertė nuo to sumanymo autorystės trauktis ir merą Andrių Kupčinską. Pasirodo, surengti tokiai sporto šventei, į kurią suvažiuoja per pusantro tūkstančio vaikų bei jų trenerių, gali prireikti 3 milijonų eurų.
Visai neseniai pats Kauno miesto savivaldybės vadovas su džiaugsmu išplatino žinią, kad Tarptautinių vaikų žaidynių komitetas, atsiliepdamas į A. Kupčinsko raštu išdėstytą pasiūlymą, pranešė: Kaunas bus įtrauktas į miestų pretendentų, kuriuose galėtų būti organizuojamos vaikų žaidynės, sąrašą.
Šią vasarą Kauno miesto atstovai puikiai pasirodė Tarptautinėse vaikų žaidynėse, kurios vyko Graikijos sostinėje Atėnuose. Kauniečiai namo parsivežė laimėtus 4 aukso, 4 sidabro ir 3 bronzos medalius. Po tokio įspūdingo kauniečių atstovų pasirodymo meras A. Kupčinskas ir kreipėsi į Tarptautinių vaikų žaidynių komitetą siūlydamas ateityje tokias žaidynes suorganizuoti Kauno mieste.
Tarptautinių vaikų žaidynių komiteto prezidentas Torstenas Rašas (Torsten Rasch) pažymėjo, kad sprendimas dėl žaidynių vietos yra priimamas iš anksto. Jau žinoma, kad 2010 metų žaidynės vyks Manamoje (Bahreine), 2011 m. - Lankašyre (Anglijoje), 2012 m. Daegu (Korėjoje). Kaunas galėtų pretenduoti į vėlesnę datą.
Miesto tarybos kolegijos posėdyje trečiadienį analizuota, kiek kainuotų realizuoti miesto mero pasiūlymą į Kauną sukviesti tarptautinių vaikų žaidynių dalyvius. Pasirodo, Kauno biudžetui, kukliais skaičiavimais, tai atsieitų tarp 2 ir 3 milijonų eurų. Mat dalyvių išlaikymo bei kitokias organizacines išlaidas šiose žaidynėse prisiima jas organizuojantis miestas.
"Galimybė - viliojanti, perspektyvi, bet sąlygos...", - suabejojo meras A. Kupčinskas. Jo abejones sumenkinti tuoj pat pamėgino mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius. "Jei tai būtų milžiniška našta, tai tokios didelės konkurencijos tarp miestų, norinčių žaidynes surengti, nematytume. Kaunas surengė Europos čempionatus, ir ką laimėjome - lėšų miestas iš to uždirbo dešimteriopai", - džiaugėsi vicemeras, kukliai nutylėdamas, kad didžiąją čempionatų organizavimo finansinę naštą prisiėmė ne savivaldybė, bet juos organizavusios federacijos bei rėmėjai. Kokiais statistiniais duomenimis jis remiasi, kalbėdamas apie miesto gautas pajamas, S. Buškevičius nepasakė.
"Vyko Europos čempionatas, o mes nesugebėjome įsipareigojimo įvykdyti, nes buvo sunku rasti ir pusę milijono litų, o čia - dešimt milijonų. Gal iš pradžių Kaunui verta pabandyti kokias nors Baltijos vaikų žaidynes organizuoti - pigiau kainuos? O kai sustiprėsime, kai biudžete turėsime daugiau, galėsime ir tas tarptautines", - siūlė Kauno meras.
Kitas mero pavaduotojas - Rimantas Mikaitis pastebėjo, kad vaikų varžybos niekada nesulaukia tūkstančių sirgalių, kurie miestui atneša pinigų. Jo manymu, Kaunui dar per anksti rengti tokias žaidynes, galbūt jis tą čempionatą galėtų surengti ateityje. Tarybos kolegija nurodė Kauno miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriui parengti projektą, kuriame būtų išdėstytos visos čempionato organizavimo sąlygos bei aplinkybės ir paskaičiuota, kiek tai kainuotų Kaunui. Projektą apsvarstytų Kauno miesto taryba.
