@PP Va butent. Dar klausimas kas didesnis blogis - sie tiesiog suko bizniukus nelegalius ir tiek (is to kas cia parasyta)

@LAL Daržovės – vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai žoliniai augalai, kurių įvairios sultingos dalys vartojamos maistui. Mitybos prasme nuo daržovių skiriami vaisiai, kurie dažniausiai auga ant sumedėjusių augalų (medžių, krūmų, krūmokšnių) ir paprastai būna saldūs. Pvz., braškės ir bananai auga ant žolinių augalų, bet yra vaisiai, o ne daržovės.
Jose yra žmogui būtinų baltymų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių druskų ir organinių rūgščių.
Daržovės labai svarbios mityboje. Valgomos kaip atskiri patiekalai, kaip užkandžiai, bei mėsos ir žuvies patiekalų garnyrai. Jos valgomos šviežios, virtos, keptos, troškintos. Taip pat daržovės šaldomos, džiovinamos, rauginamos, konservuojamos, sūdomos. Gausiai vartojamos dietinei mitybai.
Kai kurios daržovės yra ir vaistiniai augalai, nes turi gydomųjų savybių. Iš jų farmacijos pramonėje gaminami vaistai. Jos populiarios liaudies medicinoje, nes jau senų laikų žmonės pastebėjo teigiamą daržovių poveikį sveikatai. Vaistai ne visada gaminami tik iš valgomų dalių, dažnai naudojamos maistui netinkamos dalys (šaknys, žievė), jei jos turi fiziologiškai aktyvių medžiagų.
Lietuvoje daržovės augnamos nuo seniausių laikų. Baltų gentys augino morkas, svogūnus, burokėlius. XIII a. jau buvo auginami kopūstai, tačiau plačiau pradėti auginti XV a. Lietuvos dvaruose XVI a. buvo auginamos morkos, ropės, kopūstai, burokėliai, agurkai, svogūnai, pastarnokai, porai, krienai, salierai, ridikai, mairūnai, petražolės. Iki į Lietuvą atkeliaujant bulvėms, ropės buvo auginamos itin gausiai. Pomidorai papilto po I pasaulinio karo[1].