Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybės taryba svarstys galimybę savivaldybei tapti viena iš naujos viešosios įstaigos – Nacionalinio konferencijų biuro – steigėjų ir priims sprendimą šiuo klausimu.
Tai būtų konkretus atsiliepimas Į Ūkio ministerijos kvietimą savivaldybėms tapti šio biuro dalininkėmis. Kvietimas labai rimtai sudomino ir Vilniaus, Druskininkų, Birštono bei Neringos savivaldybes. Realų pagrindą įgyvendinti šią idėją davė Nacionalinėje turizmo plėtros 2010–2013 m. programoje išskiriamas prioritetas dalykiniam (konferencijų) turizmui. Tokio pobūdžio turizmo rinkos augimą fiksuoja ir Valstybinis turizmo departamentas. Ūkio ministerija ir Valstybinis turizmo departamentas įsipareigojo užtikrinti biuro rinkodaros projektų rengimą ir įgyvendinimą, panaudojant Europos Sąjungos paramos lėšas.
Pasaulyje jau išpopuliarėjęs, nesusijęs su sezoniškumu dalykinis turizmas apima konferencijų, forumų, parodų ir kitų tarptautinių renginių lankymą. Tarptautines bendroves jau domina ir Lietuvos galimybės. Skaičiuojama, jog į tokius renginius atvykstantys užsieniečiai išleidžia vidutiniškai 4 kartus daugiau pinigų už tik savo laisvalaikį užsienyje leidžiančius turistus.
Nacionalinio konferencijų biuro veikla didintų tiek Lietuvos, tiek ir Kauno miesto žinomumą, konkurencingumą, formuotų teigiamą miesto įvaizdį, pritrauktų daugiau tarptautinių renginių.
„Lietuvai antrąjį 2013 m. pusmetį rengiantis pirmininkauti Europos Sąjungai ir matant konferencijų turizmo galimybes kituose nevyriausybiniuose sektoriuose, svarbu tiek vietiniu, tiek ir nacionaliniu lygmeniu pritraukti ne tik pažintinį turizmą. Todėl 5 savivaldybės kartu su Ūkio ministerija nutarė bendradarbiauti ir steigti Nacionalinį konferencijų biurą, kuris koordinuos bendrus veiksmus dėl tarptautinių konferencijų pritraukimo į Lietuvą“, – teigė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
Planuojamas biuro biudžetas 2012 m. sieks 925 tūkst. litų. Iš jų 600 tūkst. litų sudarys ES paramos lėšomis vykdomi rinkodaros projektai. Sulaukus miestų savivaldybių tarybų sprendimų, pirmą dalininkų susirinkimą kovo mėnesį ketinama rengti Kaune.
Tapusi dalininke, Kauno miesto savivaldybė kaip įnašą skirs 70 tūkst. litų. Vilniaus miesto savivaldybė prisidės 100 tūkst. litų, Druskininkų savivaldybė – 25 tūkst. litų, Birštono savivaldybė – 20 tūkst. litų, o Neringos savivaldybė – 10 tūkst. litų. Ūkio ministerijos įnašas sieks 100 tūkst. litų.
