Kauno vadovai ir valdininkai baiminasi, kad nuo balandžio kiemsargiams nebeprižiūrint teritorijų prie daugiabučių namų miestas ims skendėti šiukšlėse. Kol kas apeliuojama tik į gyventojų sąmoningumą, mat pinigų problemai spręsti savivaldybė neturi.
Dalis kauniečių buvo pasipiktinę, kad miesto savivaldybės administracija renka mokesčius už gyvenamųjų namų teritorijų priežiūrą. Nepatenkintieji siuntė raštus į įvairias institucijas, galiausiai kreipėsi į teismą, rašo „Lietuvos žinios“.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neseniai nusprendė, kad, įvedusi mokestį už gyventojams nepriklausančių teritorijų tvarkymą, laikinosios sostinės savivaldybė pažeidė įstatymus.
„Remdamiesi tokiu teismo sprendimu mokestį panaikinome. Dabar žmonės turės patys pasirūpinti juos supančios aplinkos švara“, - sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Kaune yra 4 tūkst. daugiabučių. Tik 351 namas yra greta suformavęs sklypus ir įregistravęs jų detaliuosius planus. „Už miesto biudžeto lėšas veikiausiai bus tvarkomi tik plotai prie daugiabučių, kur suformuoti sklypai“, - LŽ tikino savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėja Kristina Kuprienė.
Jos teigimu, norint sutvarkyti visas iki šiol prižiūrėtas gyvenamųjų namų teritorijas per metus iš biudžeto reikėtų skirti 13 mln. litų. Tokios sumos Kauno savivaldybės administracija, minėtiems darbams pinigus rinkusi nuo 1996-ųjų, neturi.
K. Kuprienės tvirtinimu, kol kas neaišku, kas ir už kiek šluos bei prižiūrės daugiabučių kiemus. Neatmetama galimybė, kad nuo balandžio pirmosios tai teks daryti patiems gyventojams.
Prieš 13 metų Kauno taryba priėmė sprendimą, pagal kurį kauniečių aplinką tvarkė trys butų ūkiai - Panemunės, Santakos ir Kauno savivaldybės. Šiose įstaigose iš viso dirbo daugiau kaip 100 kiemsargių. Mokesčius iš gyventojų surinkdavo ir butų ūkiams perduodavo daugiabučius administruojančios įmonės. Vieno buto gyventojai už namo teritorijos priežiūrą per mėnesį vidutiniškai mokėdavo po 6-7 litus.
Likviduojant Santakos butų ūkį, čia dirbę kiemsargiai buvo atleisti ir perėjo dirbti į likusius du savivaldybei priklausančius butų ūkius. Pastariesiems jau duotas nurodymas įteikti kiemsargiams atleidimo iš darbo lapelius. Šluotų į rankas jie nebeims nuo balandžio 1-osios.
„Savivaldybė tikrai negalės skirti lėšų teritorijoms, kurios jai nepriklauso, tvarkyti. Todėl kauniečiai turės būti sąmoningi ir ją prižiūrėti patys. Juk ne ufonautai prišiukšlina kiemuose“, - aiškino meras A. Kupčinskas.
Jo teigimu, Lietuvos įstatymuose nenumatyta, kas turi pasirūpinti valstybinės žemės sklypų švara. Lietuvos savivaldybių asociacija ne kartą ragino spręsti šį klausimą Aplinkos ministerijos valdininkus, tačiau reakcijos nesulaukta.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys pripažino, kad nerimaujama, jog kiemsargiams nustojus darbuotis šluotomis kiemuose prisikaups šiukšlių. Gyventojai gali atsisakyti tvarkyti bendras erdves ir nesirūpinti juos supančios aplinkos švara. „Žiniasklaida turės ką rašyti: „Kaunas skęsta šiukšlėse“. Dabar klostosi tokia situacija. Ją reikės kažkaip spręsti“, - kalbėjo Kauno valdininkai.
Kristina Kučinskaitė
