Per 5 metus Kaunas jau buvo spėjęs užmiršti, ką reiškia architektūriniai konkursai. Gyvendamas ramų provincijos gyvenimą, jis mėgavosi prėsku sąstingiu "gerai taip, kaip yra" ir nepiktai keiksnojo sostinę. Daugiau iš įpročio negu iš reikalo.
Vis dėlto atėjo laikas tam pačiam Vilniui pasakyti "ačiū", kad apsisprendęs dalyvauti Kanų parodoje MIPIM, jis išjudino ir pasyvųjį dipolio galą. Rudenį paskelbti 3 idėjiniai urbanistiniai Vilniaus miesto centro konkursai perpildė Kauno architektų kantrybę - šie ėmė ir išsireikalavo iš savo miesto valdžios konkursą.
Apie jo tikslus ir prasmę dar bus galima padiskutuoti, o kol kas trumpai apžvelkime konkursinius projektus. "Statybų piloto" paprašytas tai atliko Mindaugas Pakalnis. Patyręs, progresyvus urbanistas iš Vilniaus.
Penktoji vieta
Projekte 757777 numatyta kairiajame Nemuno krante ant svarbiausių transporto ašių išdėstyti naujus gyvenamuosius, taip pat verslo, pramogų ir kultūros kvartalus. Logiškas verslo koncentravimas greta esamų transporto mazgų, visuomeninių teritorijų sutelkimas greta miesto reikšmės pėsčiųjų bei vizualinių ryšių. Pėsčiųjų srautai koncentruojami paupiu, nepaisant ryšių iš esamo istorinio miesto centro. Planuojamos teritorijos užstatymui siekta suteikti savitą kiekvienos dalies charakterį, tačiau jis padrikas, dažnai orientuotas į atskirą objektą, nekuriantis vientisos kairiojo Nemuno kranto išklotinės.
Šio darbo autoriai Mantas Navalinskas, Mindaugas Sirvydis, Gintaras Epurna ir Algis Kybartas neišanalizavo dešiniojo Nemuno kranto problemų, nesprendė istorinio miesto centro ir upės integravimo klausimų. Darbas pasižymi tikslia ir detalia informacija investuotojams, tačiau turi aiškių trūkumų formuojant naujo miesto centro kairiajame Nemuno krante urbanistinę struktūrą.
Ketvirtoji vieta
Pagrindinės centrinės Kauno dalies problemos, anot projekto 006900 autorių - tai, kad nėra miesto ir upės kontakto, sala - apmirusi, nesama miesto centro bendro įvaizdžio. Architektai Dalius Zigmantas Šarakauskas, Eivaras Rastauskas, Marius Torrau ir Sandra Zinkevičiūtė šias problemas sprendžia intensyviai užstatydami didesniąją dalį salos ir abiejuose Nemuno krantuose suformuodami intensyvias išklotines. Autoriai salos užstatymu vietoj upės kuria naują miesto elementą - kanalą. Jų manymu, intensyvinamas išklotinių užstatymas vizualiai ir fiziškai suartintų upės krantus, integruotų Nemuną į miesto audinį.
Kaip naują miesto centrą žymintį ženklą autoriai saloje bei kairiajame krante formuoja urbanistines kalvas. Taip šiek tiek suabsoliutinamas užstatymas, nuvertinama kitų miesto centro elementų - aikščių, alėjų, žaliųjų teritorijų - reikšmė atgaivinamai miesto daliai. Užstatytoje salos dalyje sukurtos erdvės yra per mažai integruotos su vandeniu, ignoruojama laivyba, nors tai yra vienas iš šiai miesto daliai būdingų elementų bei šansų jos išskirtinumui.
Užstatyta teritorija - polifunkcinė komercinės, gyvenamosios, visuomeninės paskirties dermė, taip pat žaliosios teritorijos (šių paskirtis nėra iki galo aiški). Nors suplanuotas didelės apimties užstatymas (net 1 000 000 kv. m), jo sukoncentravimas į 2 projektuojamus tiltus smarkiai komplikuotų eismą miesto centrinėje dalyje. Numatant tokios apimties plėtrą, būtina didesnė miesto susisiekimo tinklo analizė.
Trečioji vieta
Planuojama teritorija projekte 984372 įvertinta viso miesto atžvilgiu, nurodyta jos svarba miesto struktūrai. Sukurta miestui būdinga erdvių sistema - aikštė, gatvė, kvartalas, kanalas. Remiantis viso miesto vizualiniais ryšiais, suformuota urbanistinių ašių ir dominančių, erdvių sistema, reprezentuojanti intensyvų, dinamišką miestą. Architektų J. Audėjaičio, R. Giedraičio, R. Palio, A. Audėjaičio, N. Sadausko ir G. Kezio kuriami uostai integruojami su miestu, paliekamos teritorijos tolesnei plėtrai. Kita vertus, Kauno intermodaliniam terminalui parinkta vieta nėra tinkamiausia - pačiame miesto centre sukuriami papildomi visų rūšių transporto srautai, pernelyg mažas atstumas nuo Senamiesčio, esama tiesioginio kontakto su vakarinėje salos dalyje suformuotu miesto parku.
Įdomus pasiūlymas grąžinti Karaliaus Mindaugo prospekto erdvę į suvokiamą mastelį suformuojant užstatymą tarp prospekto ir vandens. Tai priimtina ir funkciniu požiūriu - taip galima būtų atgaivinti šiuo metu apmirusią krantinę. Tiesa, siūlomas užstatymas gal kiek per linijinis, tad siektinas didesnis jo ryšys su kitoje prospekto pusėje esančia Naujamiesčio urbanistine struktūra.
Pasiūlyta nelabai racionali, bet atraktyvi visuomeninio transporto sistema - vienbėgis traukinys ir vandens tramvajus. Šis "urbanizuotos salos" projektas savo pateiktomis idėjomis, atlikimu ir išraiškos priemonėmis tinkamas reprezentacijai, tačiau jo sprendiniai, numatantys itin kardinalius pokyčius šioje miesto dalyje, turėtų būti atidžiau apsvarstyti.
Antroji vieta
Projektinis pasiūlymas 678777 pasižymi išsamia ir detalia tikrosios būklės analize, tiesa, labiau tinkančia mokslinei studijai ar platesnės apimties teritorijų planavimo dokumentui, o ne idėjiniam konkursiniam projektui. Autorių Liucijaus Dringelio, Vytauto Baltušio, Jūratės Kamičaitytės-Virbašienės, Rūtos Leitanaitės ir Evaldo Ramanausko tikslas - "atverti miestą į Nemuną fiziniu bei vizualiniu požiūriais, išryškinti slėnį kaip vientisą urbanistinį darinį", humanizuoti centrinę miesto dalį, integruoti Aleksotą į besiformuojantį miesto centrą. Visa tai įgyvendinama istoriniais principais baigiant formuoti dešiniojo Nemuno kranto išklotinę, o kairiojo kranto išklotinę kuriant jau moderniais principais, pusiau atviromis erdvėmis. Abiejų krantų išklotinės suplanuotos kaip polifunkcinės teritorijos su gyvenamąja, komercine, visuomenine paskirtimi, išsaugomi vertingiausi pramonės elementai.
Salai suteikiamas rekreacinės teritorijos vaidmuo - čia numatoma vasaros estrada, žaidimų pieva, prieplaukos, irklavimo akvatorijos, o kuriamoje ašyje suformuojama aikštė - miesto tipo erdvė. Tačiau šis formavimo principas (uždara nuo vandens erdvė) nėra pats tinkamiausias esamai situacijai. Šiuo atveju krantinės kategorija būtų daug priimtinesnė ir daug stipriau veiktų miestovaizdį nei pasirinktas uždaros aikštės tipas. Stambesnė laivyba šiek tiek dezintegruota nuo miesto, sukoncentruota salos smaigalyje, nors šis elementas gali turėti lemiamą reikšmę teritorijos įvaizdžio formavimui.
Pirmoji vieta
Projektiniu pasiūlymu 100953 Žemutinėje Fredoje, kaip miesto centro tąsoje, siūloma koncentruoti stambius visuomeninius, administracinius, prekybinius ir pramoginius kompleksus bei daugiabučius pastatus. Formuojamas centras orientuotas į esamą vizualinę ašį, jungiančią Žemutinę Fredą su istoriniu miesto centru, ji dar sustiprinama pėsčiųjų tiltu. Sala išsaugoma žalia, tik dalyje jos įkuriamas vandens atrakcionų parkas. Ji tampa jungiamąja grandimi tarp kuriamo ir istorinio miesto centro. Centras Žemutinėje Fredoje kuriamas keliais kvartalais - "Žalios krantinės", "Uosto" ir "Verslo parko". "Žalios krantinės" kvartale vyrauja gyvenamoji paskirtis, atviros į vandenį, jaukios gyvenamosios erdvės. "Uosto" kvartalas formuojamas apie aikštę, esančią ant naujos miesto funkcinės bei vizualinės ašies. Čia vyrauja visuomeninė ir komercinė paskirtys. "Verslo centre" vyrauja komerciniai ir administraciniai pastatai, numatyti vertikalūs akcentai (iki 25 aukštų).
Logiškas ir urbanistiškai pagrįstas šių kvartalų išdėstymas mieste - gyvenamosios teritorijos pritraukiamos prie Senamiesčio, o vertikalūs akcentai nuo jo atitraukiami, verslo centras išdėstomas prie esamų transporto mazgų, uostas orientuojamas į viso miesto ryšius. Šiuos kvartalus jungia "pontoninis kelias", nors autorių pasirinktiems užstatymo principams galbūt labiau tiktų urbanizuotos krantinės įvaizdis. Daugiau dėmesio architektai Šarūnas Kiaunė, Asta Kiaunienė, Paulius Naruševičius, Gediminas Karanauskas galėjo skirti dešiniojo Nemuno kranto regeneravimui bei upės ir istorinio centro integracijai.
Šis darbas bene labiausiai atitinka "žaliosios salos" modelį ir jeigu toks būtų pasirinktas, galėtų būti sėkmingai plėtojamas toliau.
Pirmas ar paskutinis?
Projekte 222771, kurį konkursui pateikė savivaldybės įmonė "Kauno planas", siejami esami ir planuojami objektai, numatyta salos raida. Deja, neišanalizuotos istorinio centro ir Nemuno integracijos, istorinio centro struktūros užbaigimo problemos. Nenumatomi pokyčių kairiajame Nemuno krante principai.
Saloje planuojama masinių renginių aikštė, teritorija atrakcionams. Pėsčiųjų ryšiai atsieti nuo esamų ar besiformuojančių srautų. Užstatymas prie Karaliaus Mindaugo prospekto atitrūkęs nuo istorinio miesto, numatytas aukštingumas nepakankamas, kad uždarytų prospekto erdvę. Projektui trūksta vizualumo, nenurodyti erdvių tvarkymo principai.
Visiškai suprantamas vertinimo komisijos sprendimas diskvalifikuoti šį projektą, visiškai neatitinkantį konkurso sąlygų nei kokybe, nei sudėtimi.
Antra vertus, visiškai nesuprantamas Kauno urbanistinio flagmano atsainus požiūris į opiausią ir įdomiausią miesto urbanistinę temą. Juolab gavus užsakomojo konkursinio projekto sutartį...Žinoma, dar svarbesnė yra konkurso ateitis. Suprantama, Nemuno slėnis Kauno centre yra įdomi, sudėtinga ir labai atsakinga erdvė, kurioje bravūriški eksperimentai turėtų būti derinami su racionalia urbanistine logika, su toli į priekį besidriekiančiomis perspektyvomis ir profesine atsakomybe.
Ar nusiteikęs, ar subrendęs tam Kaunas? Neatrodo.
Užuot išnagrinėjusi konkursinių projektų idėjas ir pradėjusi plėtoti (jungti ar papildyti) vertingiausias iš jų, miesto valdžia ėmėsi gaminti savo "originalius" projektus. Viena po kitos iš savivaldybės transliuojamos plikos deklaracijos, kur ir ką statyti pačiame Kauno centre. Nereikia jokių konkursų, jokių projektų, jokių "urbanizmų"...
Mėgėjiška audioarchitektūra tampa Kauno metodu. Komjaunuoliškai suprimityvintu ir nebaudžiamu. Kaip BAM'as...
“Statybų pilotas”
