Kai Dalai Lamos kažkas kažkada paklausė, kodėl jis bendrauja su turtingomis kino žvaigždėmis ir milijonieriais, jis atsakė: jei tas žmogus turtingas - vadinasi, jo gera karma. Pritrenkiantis paprastumas.
Dalai Lama - ne su paukšteliais kalbantis šv. Pranciškus, ne plėšantis savo drabužius į gabalus, kad sušildytų sušalusį. Oro uosto konferencijoje sėdi ramus ir pasakoja tūkstantįkart girdėtas ir skaitytas tiesas apie harmoniją ir kelią josios linkui. Apie autonomiją Tibetui. Ir šį bei tą mūsų demokratijos labui (ačiū, ačiū). Po to žaviai nusišypso, pasikvatoja iš nesuprantamos mūsų kalbos. Ir susideda rankas. “Maldai”, - visi suvokia. Ne, fotografams. Joks apšvietimas jo neištiko, tik blyksčių. Palaikė rankas, po to gudriai pasikvatojo iš fotografų standartinio mąstymo ir nuėjo sau, t.y. mums. Religija supranta žiniasklaidą: juk Dalai Lamos veidas miesto skyduose pakeitė kokią nors “Coca-Colą”. “Doloj Lamu”, - pasakė draugas, nors ne kinas.
Britų lietuvės Dalios Ibelhauptaitės “Kaukių balius” - dar viena antistereotipinė premjera. Šeštadienį tauta ėmė Trakų pilį kaip kryžiuočiai. O kosmopolitiškoji kūrybinė trupė paėmė mus: nei jiems Maironio “Trakų pilis” rūpi, nei Verdi operos tragika. Spektaklis - lengvas minišou su futuristinėmis ir 1920-ųjų dekoracijomis bei gerais 2001-ųjų balsais. Pakankamai iliustratyvu, bet ir kurta liaudžiai: jei scenoje kubas - vadinasi, kubizmas. Moteris suklumpa - vadinasi, bus blogai. Ir t.t. Bet visiems gerai. Ir vakaras šiltas, ir tragedija kažkokia miela. Modernumo tiek, kiek pusėtiname įgarsinime, choreografijoje (atsiprašant) ir kostiumuose, atitrūkusiuose nuo operos siužeto per šimtmečius. Jei norite tikro modernumo ir dramos - eikite į “Pikų damą”. O kaip “Kaukių balius” atrodys Operhauze - neįsivaizduoju, nes jam jis akivaizdžiai per lengvas. Sunkiasvoriams lietuviams, bet ne tokį šou darantiems britams. O Trakų piliai - kaip sykis. Nieko, lietuviai kitą savaitę ten atsigriebs su “Pilėnų” laužais ir “tvarka” bus atstatyta.
Ir dar - matematinė lygtis: ar šou vertas 850 000 Lt, kaip buvo sakyta, jei scena, garso aparatūra ir apšvietimas kainavo 100 000 Lt, kviestinių honorarams teko apie 170 000 Lt. Kiek liko ne kibinams ir kam tada?
