Arkikatedros rūsiuose, į kuriuos lankytojai neleidžiami, nuo pernai Bažnytinio paveldo muziejus vykdo dalį projekto „Vilniaus katedra: objektas ir pasakojimas“. Per projektą muziejininkai drauge su Vilniaus licėjaus abiturientais ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleiviais tvarkė rūsiuose saugomus kaulus.
„Nelankomuose rūsiuose – tai yra du trečdaliai rūsių, kur yra ir viduramžiška katedros dalis – labai daug nesutvarkytų arba trumpam laikui sutvarkytų palaikų. Nėrėme į tuos rūsius, pamatėme, kad apie 2004–2005 metus, kuomet rūsiuose dėl Valdovų rūmų [statybos] vyko drenažo darbai, buvo į maišus sudėta daugybė kaulelių – po Valavičių koplyčia, taip pat didžiojoje kapitulos kriptoje“, – sako Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Sigita Maslauskaitė.
Pasak S. Maslauskaitės, iš viso Vilniaus katedros rūsiuose buvo per 700 maišų su kaulais. Archeologams juos ištyrus nerasta, kad jie būtų buvę pažeisti maro ar kitų ligų. Spėjama, kad tai ir katedrai nusipelniusių žmonių, ir ne katedroje palaidotų žmonių kaulai.
„Archeologai sako, kad ne visi gali būti iš šios vietos, bet dauguma iš Vilniaus katedros. Tačiau čia hipotezės, nėra istorinių šaltinių, patvirtinančių, kad gal XIX–XX a. pradžioje buvo vežami iš kitų Vilniaus kasinėjimų, dedami į didesnes kriptas“, – teigia S. Maslauskaitė.
Visi kaulai dabar rūšiuojami ir dedami į cinkuotus karstelius, iš viso tokių karstelių beveik 1000. Po Velykų jie bus pagarbiai sudėti dviejose arkikatedros kriptose ir su liturginėmis apeigomis palaidoti.
Margarita Alper, LRT televizijos laida
