Anot Katažinos, per šv. Kūčias ji prioritetą teikia pirma apsilankymui bažnyčioje, o tik tada rengiasi sėsti prie bendro stalo. Per didžiąsias metų šventes ji taip pat prisimena ir savo mirusius artimuosius – sesę, tėtį ir mamą.
„Nesinori pasirodyti nuobodžiai, nelabai ką naujo pasakysiu. Mūsų šventės be galo šeimyniškos, jaukios, nes brangiausi žmonės šalia. Kasmet šventės būna su tokiu liūdesiu, kad jau nebeprisijungs mamytė, sesė, bet toks jau yra gyvenimas. Tai ir yra dar viena proga prisiminti, kaip reikia branginti artimą žmogų kiekvieną dieną“, – sako ji.
Atlikėja neslepia, kad atėjus adventui nori palinkėti visiems mažiau lėkti ir daugiau laiko skirti artimiausiems žmonėms, o svarbiausia – sau.
„Smagu, kad šį laikotarpį išgyvenu kažkiek ramiau ir atsitraukiu nuo labai stipraus užimtumo, kad labiau suvokčiau gyvenimo vertybes. Kai jaučiu, kad truputį perdegu, labai gera švenčių laukti ramiai. Ramybės norėčiau palinkėti visiems, ypatingai scenos žmonėms, kurie nuolat kažkur lekia. Advento metu reikia truputį atsipūsti“, – teigia Katažina.
Anot Katažinos, šie metai jai – ypatingi, kadangi didžiąsias metų šventes ji praleis kartu su savo šeima.
„Kūčių vakarą visada sutinku su šeima, bet Naujieji man visada buvo darbas. Man ta diena būdavo kaip dar viena eilinė diena, bet šie metai bus tokie išskirtiniai. Smagu, kad turiu laiko susimąstyti, kaip norėčiau praleisti tą dieną. Konkrečių planų dar neturime, bet manau, kad sumąstysime, kaip tuos metus palydėti ypatingai“, – šypteli ji.
Nors Lietuvoje dažna šeima per šventes į vienus namus surenka visą giminę, moteris teigia, kad jos šeimoje tai kartais padaryti sudėtinga – giminės išsibarsčiusios po įvairias šalis, tad visiems susirinkti vienu metu kartais būna sudėtinga.
„Mūsų šeimoje per šventes susirenka šeima, mano seserys. Kai buvo mama, ji visada atvažiuodavo. O kol kas bus Deivydo mama, sesė ir mūsų šeima. Kasmet tai būdavo branduolys, kuris susėsdavo prie bendro stalo. Didžioji dalis mano giminės apskritai išsibarstę po visą pasaulį – Lenkijoje, Vokietijoje.
Bet pamenu, kad kažkuriais metais pusseserė per Kalėdas surinko gimines be vyresniųjų ir smagiai atšventėme. Tai patapo savotiška tradicija susirinkti. Žaidėme ir smagiai bendravome. Labai noriu tikėti, kad tokia tradicija toliau tęsis“, – šypteli ji.
Stalo tradicijos
Paklausta apie patiekalus, moteris tikina, kad ant stalo Kūčių naktį visada turi turėti silkės:
„Lietuvių ir lenkų tradicijos bei patiekalai labai panašūs. Aš mėgstu silkę pataluose, kurią, verčian tiesiogiai, mes vadiname silke kailiniuose. Kasdien jos tikrai nevalgau, bet per šventes kertu ją kaip nežinau kas (juokiasi).“
Dar vienas patiekalas, be kurio neapsieina visa K. Zvonkuvienės šeima – aguonų pienas, kuris moteriai itin primena jos 2014 metais mirusį tėtį Ignatą.
„Pastaraisiais metais aguonų pienas man įgijo kitokį prieskonį, jis jau nebėra toks, kokį darydavo mano amžinatilsį tėtis. Jis atsisėsdavo prie pečiaus ir ilgai trindavo aguonas tokiam dideliam moliniam puode. Vėliau tas puodas būtinai turėjo stovėti prie pat pečiaus ant taburetės, o pienas visada turėjo būti šiltas.
Seniau man jis buvo toks šlykštus, toks neskanus, o dabar man jo taip trūksta. Tik pastaraisiais metais supratau to patiekalo skonį, tikriausiai reikėjo laiko subręsti“, – Katažina priduria, kad aguonų pieno valgymas dabar yra lyg tradicija.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
